Perskaitytų knygų apžvalga - Anthony Doerr, Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė, Marie-Therese Cuny ir Seo MIAE
Labas.
Spalio mėnuo man labai prailgo ir prisipažinsiu, jog buvo tikrai nelengvas metas. Tris mėnesius kūrėme su mažąja rutiną ir jau netgi buvau pasigyrusi, jog štai, kaip puiku, pagaliau ir su miegu problemų nebėra. Ir še tau, kad nori, po poros dienų viskas tarsi sugriuvo ir teko lipdyti iš naujo. Nemigos naktys, kėlimąsis n kartų, o ir su dienos miegu ne kažin kas. Mano mažylė dažniausiai išmiega vos vieną miego ciklą, o tai vos trisdešimt minučių. Kiek teko skaityti, jog prasidėjo miego regresas arba raidos šuolis. Arba abu kartu. Labai tikiuosi, jog lapkritis bus bent kiek lengvesnis, nes jau tikrai nepamenu kada teko normaliai išsimiegoti. Tik mamos mane supras, jog auginant kūdikį norai iš tiesų tampa tokie elementarūs ir paprasti, o normalus miegas dažniausiai telieka tik svajonė. Kaip ir laikas sau. Todėl ir blogui spalio mėnesį laiko visai neturėjau, o ir IG nebuvau labai aktyvi. O po tokios ilgos įžangos jau derėtų pereiti prie šio įrašo esmės, nes knygų skaitymas spalio mėnesį buvo tikra atgaiva. Šį kartą pasidalinsiu įspūdžiais apie dvi lietuvių autorių parašytas knygas, viena tikra istorija, detektyviniu trileriu ir labai gražiu romanu.
Pirmoji perskaityta knyga SEO MI-AE Labanakt Mama. Tai korėjiečių rašytojos ir scenaristės SEO Mi-Ae parašytas detektyvinis trileris. Knyga įtraukė nuo pat pirmų jos puslapių, intrigavo kas bus toliau.
Knygos siužetas persipina iš kelių skirtingų knygos herojų pasakojimo linijų. Pradžioje pasakojama apie pagrindinio knygos herojaus I Biongdo vaikystę, jo santykį su motina, vaikystėje patirtą smurtą ir išgyvenimus. Kaip gali jaustis vaikas šiame pasaulyje, kuomet jo nemyli ir netgi nekenčia jį į pasaulį atvedęs žmogus - motina. Kaip šis santykis paveikia mažo vaiko psichiką, požiūrį į gyvenimą. Tai viena knygos siužetinė linija. Kita knygos herojė kriminalinės psichologijos specialistė Songiongė. Su ja susisiekia serijinis žudikas I Biongdas norėdamas, jog ji paimtų iš jo interviu. Tačiau kodėl jis pasirinko būtent Songiongę? Iš kur jis apie ją sužino ir kodėl šis žmogus sutiko kalbėtis tik su ja? Songiongė ieško atsakymų - serijiniu žudiku tampama ar gimstama, kur slypi blogio šaknys, genuose? O gal žmogus toks tampa dėl jį supančios aplinkos?
Tuo pat metu Songiongės vyras į namus parsiveda gyventi savo buvusios žmonos dukrą. Mergaitė gaisro metu neteko ją auginusių senelių, kaip ir mamos. Dėl savo skausmingų išgyvenimų mergaitė kaltina būtent Songiongę. Tarp moters ir mergaitės prasideda nematomas karas...
Knyga įtraukė, skaitėsi labai lengvai. Sunkiausia buvo skaityti korėjietiškus vardus, pavadinimus. Tačiau knygos siužetinė linija man pasirodė įdomi, priminė detektyvinių kriminalinių serialų siužetą. Susiskaitė labai greitai. O ir knygos pabaiga nustebino. Vis tik didelės išlikamosios vertės knyga neturi.
Mano įvertinimas: 🌞🌞☀️☀️☀️
Antroji perskaityta knyga Souad Sudeginta gyva. Pagrindinės knygos herojės Suados išgyvenimus perpasakojo Marie-Therese Cuny.
Knygoje pasakojama apie mergaitės Suados gyvenimo istoriją. Suada gimė ir augo arabų šeimoje, kur gimti mergaite tikrai ne pyragai. Suada dalijasi prisiminimais nuo pat vaikystės, ką reiškia augti mergaite arabų šeimoje kur žmonėmis yra laikomi tik vyrai. Suada dalijasi prisiminimais apie vaikystėje ir jaunystėje patirtą tėčio smurtą, jog buvo mušama už bet kokį smulkiausią nusižengimą. Mergaitė nuo pat vaikystės turėjo daug ir sunkiai dirbti ir tas darbas nebuvo vertinamas. Vienintelis išsigelbėjimas tokiai mergaitei - ištekėti. Tačiau arabų šeimose pirmiausia turi ištekėti vyriausioji dukra, tik po to seka jos seserys. Suada visada svajojo susirasti vyrą ir galų gale palikti tėvo namus. Timkištekėjusi moteris turi teisių, gali eiti iškėlusi galvą ir jaustis išdidi. Tačiau mergaitė ištekėti už vyro turi nekalta, priešingu atveju ji užtraukia gėdą ne tik sau, bet ir visai savo giminei.
Septyniolikmetė Suada pirmą kartą įsimyli, susižavi vyru ir naiviai tikėdamasi jog šis ją ves ir išvaduos iš tėvo gniaužtų. Mergina pasiduoda vyro įtakai, atsiduoda jam ir po kurio laiko pasijunta nėščia, o jos mylimasis papusto padus ir palieką ją vieną. Suada kaip tik galėdama bando nuo šeimos nuslėpti savo gėdingą padėtį, žaloja save norėdama atsikratyti būsimu kūdikiu. Tačiau šeima galų gale supranta jog Suada laukiasi. Visi vieningai nusprendžia jog garbę praradusią ir šeimai gėdą užtraukusią merginą reikia nužudyti. Suados pusbrolis apipila ją degiu skysčiu ir padega. Suada degdama pabėga iš namų ir atsiduria ligoninėje. Visai netyčia ji sulaukia vienos prancūzės pagalbos, kuri visomis išgalėmis stengiasi padėti ne tik Suadai, bet ir jos prieš laiką gimusiam ir išgyvenusiam vaikeliui. Prancūzė išgabena Suadą ir jos kūdikį iš Palestinos ir padeda jai išsigydyti ne tik kūno, bet ir sielos žaizdas. Tuo tarpu taip Suadą nuskriaudęs giminaitis laikomas ne nusikaltėliu, o šeimos garbės gynėju.
Ir tokių istorijų per metus nutinka begalė. Sunku patikėti, jog šiais laikais moterys gali taip gyventi, jog tokie nusikaltimai nėra baudžiami. Knygoje buvo tikrai nemažai šokiruojančių vietų, kur buvo sunku patikėti jog moterys gali būti šitaip engiamos ir mušamos už bet ką. Kur vyrauja vyro kultas, o moteris prilyginama daiktui, su kuriuo galima daryti ką tik nori.
Knyga mane šokiravo, buvo sunku patikėti jog tai tikra ir neišgalvota istorija. Tiesa, pats knygos rašymo stilius manęs taip nesužavėjo, tačiau tai tikra, o ne išgalvota istorija.
Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞☀️☀️
Trečioji perskaityta knyga Kabinetas 339. Knyga parašyta dviejų žurnalistų - Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės. Tai tiriamosios žurnalistikos knyga, aprašanti premjero Sauliaus Skvernelio politikos užkulsius. Knyga sudaryta iš keturių dalių ir kiekvienoje aprašomi tikri žurnalistinio tyrimo rezultatai. Knygos pradžioje pateikiami veikiantys asmenys, tokie kaip premjeras Saulius Skvernelis, premjero patarėjai, kiti Vyriausybės ministrai, Seimo nariai, žurnalistai, kiti valstybės tarnautojai bei slaptieji šaltiniai Raktininkas ir Ka.
Knygoje pasakojama apie valstybės valdymo užkulsius, kuriuos knygos autoriai sužinojo atlikdami žurnalistinį tyrimą. Knyga nėra kaltinimas ar priekaištas premjerui, o pasakojimas apie tai kaip iš tiesų vykdoma valstybės politika ir posakis Ranka ranką plauna ne iš piršto laužtas.
Knygą skaičiau kaip kokį skandinavišką detektyvą. Vietomis buvo sunku patikėti, jog yra remiamasi tikrais dalykais, jog istorija nėra išgalvota. Man patiko knygos rašymo stilius. Buvo ne tik sausai aprašomi tiriami įvykiai, ryšiai ar pateikiami faktai. Knygoje apstu ir pačių žurnalistų išgyvenimų, emocijų, minčių. Tačiau viskas pateikiama objektyviai, todėl kiekvienas skaitytojas gali susidaryti savo asmeninę nuomonę.
Ir iki šios knygos aš nebuvau premjero gerbėja, o perskaičiusi knygą dalį valstybės įvykių galėjau įvertinti iš naujo. Vis tik politika nėra švari ar graži, ten daugybė purvo, įvairiausių slaptų ryšių ir daug ko, o paprastiems žmonės gali būti tiesiog sunku suvokti.
Knygą skaityti buvo įdomu. Vietomis netgi galima pasiklysti tarp aprašomų įvykių ir sąsajų, ryšių. Tačiau susiskaitė gana greitai, patiko autorių rašymo stilius, knyga man nepasirodė pernelyg sausa. Kabinetas 339 knyga patiks ne tik besidomintiems politika, o privers į politikus pažvelgti kitu kampu. O ir pačių žurnalistų darbas ne toks jau rožinis: daug spaudimo, todėl sunku išlaikyti objektyvią nuomonę ir ne visi atlaiko taikomus žurnalistinės etikos standartus.
Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞☀️☀️
Ketvirtoji perskaityta knyga to paties autoriaus, kaip ir Kabinetas 339, Dovydo Pancerovo Kyborgų žemė.
Knygoje autorius dalijasi savo paties asmeniniais išgyvenimais, kuriuos patyrė revoliucijos krečiamoje Ukrainoje. Atostogaudamas gimtajame Šilutės mieste Dovydas sulaukia pasiūlymo skristi į revoliucijos apimtą Ukrainos sostinę Kijevą. Jam šis pasiūlymas patinka, todėl žurnalistas leidžiasi į kelionę tikėdamasis patirti nuotykių. Jau sekančią dieną jis atsiduria Kijeve tarp barikadų, svylančių padangų ir tikrų kulkų. Revoliucija paveikia jauną žurnalistą visai ne taip, kaip šis tikėjosi. O kelionė virsta ne nuotykiu, o apverčia jauno žurnalisto pasaulėžiūrą ir visai kitaip priverčia pažvelgti į karą. Ne iš knygų, vadovėlių ar išgalvotų pasakojimų. Dovydas ne tik iš arti aprašo Ukrainoje kilusią revoliuciją, tačiau dalijasi ir tikrais savo išvyvenimais, emocijomis.
Iš arti pamatyta revoliucija Dovydą priverčia dar ne kartą grįžti į Ukrainą ir aprašyti ten kylančius neramumus dėl neva pačių jos gyventojų noro atsiskirti ir gyventi Rusijos sudėtyje.
Knyga man pasirodė įdomi, įtraukianti nuo pat pirmų skyrių. Patiko autoriaus rašymo stilius, knygos išdėstymas, kaip autorius pateikia ne tik grynus faktus, tačiau dalijasi ir savo paties išgyvenimais. Ką iš tiesų reiškia atsidurti karo įkarštyje, kuomet negali žinoti ar tikrai išliksi gyvas? Kaip atrodo kovojančių už savo šalies laisvę piliečių portretas? Ir kas iš tiesų yra tie kiborgai? Robotai ar žmonės? Kodėl patys ukrainiečiai savo noru ima ginkl` į rankas ir kovoja už savo įsitikinimus, savo šalies laisvę, net ir žinodami, kad gali nesugrįžti į savo namus.
Knygos pabaigoje autorius dalijasi spalvotomis nuotraukomis iš savo kelionių, trumpais aprašymais. Ir vis tik žurnalisto darbas nėra toks lengvas kaip gali pasirodyti.
Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞🌞☀️
Paskutinioji ir didžiausią įspūdį man palikusi knyga Anthony Doerr Neregimoji šviesa. Šis romanas 2015 m.apdovanotas Pulitzerio premija, o už romano vertimą iš anglų kalbos veryėja Zita Marienė 2016 metais pelnė Metų vertėjo apdovanojimą.
Knygoje pasakojama jaunutės prancūzės Mari Loros gyvenimo istorija. Mergaitė gyveno savo gražiame pasaulyje, su savo taip mylimu tėčiu. Mari Lora anksti neteko regėjimo, tačiau mergaitės tėtis pasirūpino, jog netgi negalėdama matyti pasaulio ji galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau baigiantis Antrajam Pasauliniam karui naciai okupuoja Paryžių ir Mari Lora su tėčiu priversti bėgti. Tai viena siužetinė linija. Kitoje siužetinėje linijoje pasakojama apie našlaitį Vernerį, kuris su jaunesne sesute auga vieniši našlaičių namuose. Vaikystėje Verneris susižavi radio aparatais ir šie nuveda berniuką į tokiems kaip jis sunkiai pasiekiamą karininkų mokyklą. Prasidėjus karui Verneris išsiunčiamas į frontą.
Šios dvi istorijos rutuliojasi viena šalia kitos. Viename skyriuje pasakojama apie Mari Lorą, kitame apie Vernerį. Skyriai trumpučiai, nedideli, istorija pamažu rutuliojasi. Kuo šie du nepažįstamieji yra susiję? Kas juos vienija, o kas skiria? Kas yra karas? Kaip keičiasi žmonės kare? Tačiau knygoje apie patį karą rašoma ne tiek ir daug. Tai istorija apie žmones kare. Kaip karas išskiria ir sujungia žmonių likimus, moko atrasti šviesą ten, kur jos niekada nesitikėtum rasti.
Knyga skaitėsi labai lengvai, įtraukė nuo pat pirmų puslapių. Patiko autoriaus rašymo stilius. Labai gražus, literatūrinis teksto vertimas, daug gražių literatūrinių išsireiškimų. Tiesiog graži, dviejų vienišų širdžių meilės istorija su ganėtinai netikėta atomazga. Jau senai teko skaityti tokią įstabią, taip gražiai parašytą knygą.
Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞🌞🌞
Komentarai
Rašyti komentarą