Perskaitytų knygų apžvalga - Gill Paul, John Grisham, Herbjørg Wassmo, Algirdas Toliatas, Dan Brown ir Julian Barnes

              Labas.

       
           Šiandien rašau ne apie kosmetiką. Norisi skirti dėmesio ir knygoms. Prasidėjus vasarai sau pažadėjau skirti daugiau laiko knygų skaitymui. Tačiau dideliu perskaitytų knygų skaičiumi pasigirti vis tik nelabai galiu. Daugiau laiko skaitymui galėjau skirti atostogų metu. Tačiau dėl to nepergyvenu, yra kaip yra. Geriau jau pasimėgauti gera knyga,  nei skaityti prabėgomis. O Jūs, ar keliate sau knygų skaitymo iššūkius, kiek per tam tikrą laiką turite perskaityti knygų? Aš mokydamasi mokykloje taip darydavau. Netgi turėdavau tokį storą sąsiuvinį, kuriame žymėdavausi visas perskaitytas knygas, rašydavausi jų aprašymus ir netgi citatas iš gerų, įsimintinų knygų. O studijų metais grožinę literatūrą buvau visai užmiršusi, nes vos spėdavau perskaityti privalomą, disciplininę literatūrą. O šiaip skaityti knygas labai mėgstu. Tyliai, ramiai. Pats geriausias laikas sau. Poilsis. Tačiau retai kada galiu tuo pasimėgauti, nebent kai šeimyna jau miega. Bet paprastai, vaikams užmigus, kartu su jais užmiegu ir aš, pasidėjusi knygą po pagalve. Na, bet vasara į pabaigą. O rudenį, ilgėjant vakarams, tikiuosi, kad liks daugiau laiko ir geroms knygoms. 

    
            Šiandien trumpai papasakosiu apie skaitytas knygas. Jas vertinu pagal tokią sistemą:

• 🌞☀️☀️☀️☀️ - knygą vertinu šiaip sau, perskaičiau, tačiau didelio įspūdžio nepaliko;
• 
  
• 🌞🌞☀️☀️☀️ - knygą vertinu vidutiniškai,  įtraukė, tačiau didelio įspūdžio nepaliko;
• 🌞🌞🌞☀️☀️ - knygą vertinu gerai, patiko, rekomenduoju perskaityti kitiems;
• 🌞🌞🌞🌞☀️  - knygą vertinu labai gerai, skaičiau su malonumu, patiko, rekomenduoju perskaityti visiems;
• 🌞🌞🌞🌞🌞 -  knygą vertinu labai gerai, paliko įspūdį, su mielu noru skaityčiau dar kartą, ir norėčiau knygą įsigyti ir įtraukti į savo asmeninę namų biblioteką.

        Pirmoji mano perskaityta knyga - Gill Paul Karalių meilės istorijos . Knygoje pateikiamos trumpos, žymiųjų monarchų ir karalių meilės istorijos. Čia galima sužinoti apie Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės, Napoleono Bonaparto ir Žozefinos Bogarnjė, Nikolajaus II ir Aleksandros, taip pat princo Viljamo ir Katerinos Midlton, bei kitų karalių  istorijas. Galiu pagirti knygos dizainą: gražiai sumaketuoti puslapiai, daug nuotraukų, gražios iliustracijos.

        Knyga man primena enciklopedinio pobūdžio knygas. Tačiau jos turinys manęs nesužavėjo. Galbūt, besidomintiems istorija ir būtų įdomu pavartyti šią knygą, tačiau istorijos yra labai trumpos ir vargu ar suteiks daug naujų žinių. O vienintelė išvada perskaičius šią knygą: kad karalių ir princesių meilės istorijos toli gražu neprimena pasakų.

Karalių meilės istorijos - lengva knyga, daug gražių iliustracijų, bet knygos turinys manęs nesužavėjo.

Mano įvertinimas: 🌞☀️☀️☀️☀️

              Antroji perskaityta knyga - Herbjørg Wassmo Tos akimirkos. Tai skandinavų autorės knyga. Kažkaip sunkiai man sekasi susidraugauti su skandinavų autorių knygomis. Ypač moterų. Pamenu knygą 1000 laipsnių moteris, kurią taip pat ilgokai skaičiau ir tikrai teko pavargti kol įveikiau. Taip pat ir su šia knyga.

              Tos akimirkos knygoje autorė dalijasi savo asmenine patirtimi, šioje knygoje galima rasti dalį pačios autorės patirtų išgyvenimų. Knyga man skaitėsi lėtai. Tai sunki knyga, kurią skaityti nėra lengva. Netradicinis rašymo stilius ir knygos herojai, neturintys vardų. Pagrindinė knygos herojė - tiesiog Ji, ir jos šeima - Tėvas, Mama, Sesuo, jos Berniukas, kiti vyrai. Jos vaikystė nebuvo lengva, sudėtingi santykiai pirmiausia su pačiu Tėvu, užuominos apie patirtą smurtą ir didžiulė neapykanta tėvui. Pakankamai šalti santykiai su Motina, kuri visuomet buvo susitaikiusi ir gyvenimą priėmusi tokį, koks jis yra. Ji anksti tapo mama, sunkiai išgyveno tiek patį nėštumo laikotarpį, žmonių požiūrį į jos gėdą. Ji tiesiog nepritapo prie šio pasaulio, nes buvo kitokia: silpna, tačiau kartu ir tokia stipri. Kartais skaitant buvo sunku suprasti ar autorė toliau tęsia istoriją, ar tiesiog aprašo sapnus. Realybė, besimainanti su iliuzija, Jos pokalbiai su išgalvotais herojais: rašytoju, kitais skaitytų romanų herojais. Labai įdomiai atskleidžiamas Jos santykis su rašymu. Knygos herojei rašymas - tai laikas, kada ji gali atskleisti pati save, sudėti viską į popieriaus lapą ir nurimti.

             Knygos siužetinė linija nėra intensyvi, nėra daug veiksmo. Jos gyvenimas aprašomas tarpsniais ir skyriais. Daug įdomių minčių ir pamąstymų. 

              Tos akimirkas skaičiau gana ilgai. Su pertraukomis. Tai tikrai nėra lengvas kūrinys, kurį galima skaityti vienu prisėdimu. Sunki, daug klausimų po savęs paliekanti knyga. 

             Mano įvertinimas: 🌞🌞☀️☀️☀️.

         Trečioji knyga - John Grisham Gaidžio baras (knygą galima pavartyti čia). Šioje knygoje autorius narplioja dar vieną intrigomis ir paslaptimis apipintą istoriją. Knygos pagrindiniai veikėjai - trys jauni teisės studentai - Markas, Todas ir Zola. Kilę iš skirtingų šeimų, šie trys jauni žmonės susidraugauja studijuodami ne tokioje jau prestižinėje teisės mokykloje "Ūkanotoje žemumoje" . Studentams liko visai nedaug, paskutinis semestras teisės mokykloje, advokatūros egzaminas ir tada - puikiai apmokamas teisininko darbas. Tačiau ne viskas taip paprasta. Grįžę po atostogų draugai sunerimsta dėl vieno iš savo bičiulių, kuris pasirodo sergąs  sunkia depresijos forma. Markas, Todas ir Zola prislėgti savų rūpesčių, ant savo pečių tempia didžiules paskolas už studijas, yra priversti ieškotis darbo ir pradėti mokėti įsiskolinimus. Trys draugai iš visų jėgų stengiasi padėti sergančiam draugui. O jis pasirodo  išsiaiškinęs didžiulę teisės mokyklų aferą į kurią visi keturi draugai  taip pat yra įklimpę, ir iki ausų. Jaunieji studentai  "Gaidžio bare" sukuria neįtikėtiną planą, susitaria mesti studijas ir užsiiminėti teisine veikla, net ir neturėdami teisininko licencijos. Draugai po truputį aiškinasi teisės mokyklų aferą ir sugalvoja kaip visi trys gali išsisukti nuo didžiulės paskolų naštos? Ar jiems pavyks išsiaiškinti teisės mokyklų aferą, atsikratyti paskolų ir dar uždirbti?

     John Grisham kaip visuomet žavi savo rašymo stiliumi. Autoriaus knygas nėra lengva skaityti: reikia gerai susipažinti su veikėjais. Labai daug dėmesio skiriama detalėms, faktų aprašymui, daug informacijos apie darbo teisme užkulsius. Įdomu susipažinti su kitokia teisine sistema, jos ypatumais, nes Grishamas leidžia sužinoti daug detalių, koks yra teisininko darbas. Ne iš vadovėlių, filmų ir tikrai ne visada toks išsvajotas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o sunkus ir alinantis, reikalaujantis ne tik daug žinių , bet ir apsukrumo.  Kokia konkurencija vyksta tarp ką tik pradedančių dirbti, jaunų ir dar patirties neturinčių advokatų. Ir šioje "kovoje " išlieka tik stipriausi. Autorius daug dėmesio skiria paskolų fondų aprašymui, paskolų teikimo sąlygoms ir jų išieškojimo ypatumams aprašyti. Pasakojimas įtraukiantis, intriguojantis, kartais keliantis šypseną, kartais priverčiantis susimąstyti, bet tikrai įdomus. Ypatingai nustebino knygos pabaiga.

              Perskaičiusi  puse knygos buvau labai skeptiška. Kažkaip pasirodė neįdomu ir netikroviška. Tačiau baigusi skaityti knygą nuomonę pakeičiau. Labai įdomi knygos tematika, siužetas, skirtingi ir tokie ryškūs veikėjų portretai,  o pasirodo pati istorija įkvėpta realių įvykių ir tiriamuoju  Paul Campos straipsniu apie „Teisės mokyklų aferą“. Jei mėgstate John Grisham knygas, šia manau taip pat nenusivilsite. 

         Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞☀️☀️

         Ketvirtoji perskaityta knyga - Dan Brown Kilmė. Dar viena,intriguojanti istorija,  kurios pagrindinis herojus, simbologijos ir religinės ikonografijos profesorius, visų simbolių žinovas - profesorius Robertas Lengdonas. Jis pakviečiamas dalyvauti labai svarbiame, jo buvusio studento ir draugo Edmondo Kiršo organizuojamame renginyje. Renginio metu turėtų būti pristatomas itin reikšmingas atradimas, sukelsiantis tikrą revoliuciją ne tik mokslo, bet ir visame religiniame pasaulyje. Edmundas Kiršas teigia žinąs atsakymus į du pagrindinius, visą žmonijos istoriją egzistavusius klausimus: iš kur mes kilome ir kur link mes judame? Tačiau renginio metu Edmundas Kiršas nužudomas. Robertas Lengdonas, padedamas Ambros Vidal , pasiryžta atskleisti žuvusio draugo paslaptį visam pasauliui.  Pagrindinių knygos veikėjų laukia pavojai, nes kažkas siekia, kad ši mįslinga paslaptis būtų neatskleista. Kas užsakė Edmundo Kiršo nužudymą ir ar į tai yra įsivėlę Karališkieji Ispanijos  rūmai?

      Knygos siužetas - įdomus, įtraukiantis nuo pat pirmųjų knygos puslapių. Vargu ar šią knygą galima pavadinti išskirtine ar kitokia rašytojo knyga nei Da Vinčio kodas, Angelai ir Demonai ar Inferno, tačiau knyga susiskaitė labai greitai. Ieškote lengvos ir įtraukiančios knygos?  Kilmė -būtent tokia. Belieka tik sulaukti dar vieno filmo apie Robertą Lengdoną ir jo nuotykius.

Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞☀️☀️

               Penktoji perskaityta knyga - Algirdas Toliatas Žmogaus ir Dievo metai. Knygos autorius - kunigas, todėl nestebina, kad tai religinės tematikos knyga. Knygoje išdėstyti tekstai - tai tarsi trumpi pamokslai, kuriuos gali išgirsti bažnyčioje, Šv. Mišių metu. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiamas trumpas Šv. Rašto teksto fragmentas, o po juo seka autoriaus komentaras. 

              Knygą priskirčiau ne prie tų, kurias reikia prisėsti ir skaityti nuo pat pirmo iki paskutinio puslapio. Knyga skirta pamąstymui: kai liūdna, kai sunku, kai trūksta įkvėpimo, kai norisi ramybės ar laiko sau. Apie religinę tematiką rašyti man nesinori, nes kiekvieno žmogaus pasirinkimas - kuo jis nori tikėti. Tačiau tai knyga ne tik apie tikėjimą, bet ir apie esmines žmogaus gyvenimo vertybes: meilę artimui ir sau, rūpestį savimi ir artimaisiais, apie gėrio ir blogio sampratas, žmogaus vertybes ir bendruomeniškumą.

              Žmogaus ir Dievo metai - knyga, kuris tiks ir patiks ne kiekvienam, tačiau knygą galėčiau patarti perskaityti ne tik tikinčiajam, galbūt netgi ir tam žmogui, kuris netiki niekuo, o gal tik savimi. Daug gražių minčių. Pamąstymui. Pabuvimui su savimi, refleksijai. 

Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞🌞☀️

                  Šeštoji perskaityta knyga, palikusi didžiausią įspūdį - Julian Barnes Kalbant atvirai. Pagrindiniai knygos herojai - Oliveris ir Stiuartas. Du geriausi draugai nuo paauglystės, tačiau tokie skirtingi. Oliveris - linksmas, įžūlus, lengvabūdis, visada madingas, šmaikštus ir savimi pasitikintis anglų kalbos mokytojas, gyvenantis šia diena, kurio kišenėse visada švilpauja vėjai. Kaip ir galvoje. Stiuartas - visiška Oliverio priešingybė: ramus, santūrus, inteligentiškas, patikimas, bankininkas, visada turintis santaupų.  Draugų pažintis prasideda mokyklos suole, kuomet Stiuartas paskolina Oliveriui pinigų. Nors abu herojai - lyg iš skirtingų pasaulių, tačiau puikiai sutaria, vienas kitą papildydami. Ir tada viską sujaukia Džiliana. Stiuartas susipažįsta su ja pažinčių klube, jie ima susitikinėti ir susituokia. Tačiau vestuvių dieną Oliveris suvokia, kad įsimylėjo savo geriausio draugo žmoną. Oliverio galvoje ir širdyje kyla sumaištis, tačiau jis apsisprendžia pasakyti Džulijanai tiesą.
      Visa istorija pasakojama iš trijų veikėjų perspektyvų: Stiuarto, Oliverio ir Džilianos. Ir nors
 knygos turinys gali pasirodyti gana lėkštas, lengvas, nieko neišsiskiriantis romanas, tačiau iš tiesų taip nėra. Autorius labai žaismingai ir intelektualiai rašo apie meilę, lygina meilę su rinka ir finansais:

"Ir finansai, ir meilė juda nepriklausomai nuo to, ko tenka atsisakyti. Meilė turi savo išeitinę pašalpą, turto dalijimą, didelės rizikos obligacijas. Meilės vertė kyla ir krinta kaip bet kurios valiutos. Ir pasitikėjimas yra pagrindinis raktas norint ją išlaikyti. <----> Pinigai, kaip suprantu, yra neutralūs moralės atžvilgiu. Juos galima panaudoti geram arba blogam. Galima smerkti tuos, kurie turi reikalų su pinigais, arba kritikuoti tuos, kurie turi reikalų su meile, bet ne pačias substancijas."

"Bet iš tikrųjų viskuo kaltas buvo jos veidas. Tada aš to nesupratau. Maniau, šiek tiek per daug įsiaudrinau, kaip ir visi kiti. Bet aš pražuvau, panirau iki kaklo.Visas pasaulis neįtikėtinai persimainė. Kritau žemėn kaip Liuciferis; žlugau (šitas palyginimas tau, Stju) kaip birža 1929 metais. Pražuvau

 dar ir ta prasme , kad visiškai pasikeičiau, gimiau iš naujo. Žinote tą istoriją apie žmogų, kuris atsibunda ir pamato, kad pavirto vabalu? O aš buvau tas vabalas, kuris atsibudęs pamatė, kad gali tapti žmogumi. "

Knygoje galima rasti įdomių ir netikėtų minčių apie įsimylėjimą ir susižavėjimą, draugystę, ištikimybę ir santuoką, daug intelektualių pamąstymų, frazių prancūzų, vokiečių, italų ir lotymų kalbomis. Antroji  knygos dalis pasipildo dar kelių veikėjų šalutinėmis siužetinėmis linijomis. Autorius parodo, kaip keičiantis aplinkybėms gali keistis žmogus, jo požiūris į save ir į aplinkinius.

     Knyga nėra tokia sunki kaip kita autoriaus knyga Gyvenimo lygmenys, tačiau taip pat paliekanti įspūdį. Įdomus ir netradicinis autoriaus rašymo stilius, sarkazmas, gyva ir įtraukianti siužetinė linija, skirtingi veikėjų požiūriai ir skirtingas mąstymas. Knyga man patiko, buvo kitokia, kartu ir dar įdomesnė pažintis su rodos tokia elementaria romano siužetine linija - meilės trikampiu.

               Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞🌞🌞

             Ką Jūs skaitote? Gal turite rekomendacijų, kokios knygos paliko įspūdį? Būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę.

   Dėkoju, kad skiriate laiko mano blogo skaitymui.

                                                                                                               Saulėtos ir gražios dienos :) 

Kviečiu užsukti į savo Instagram paskyrą, kur dalinuosi  
įrašais  apie kosmetiką, knygas ir kitais atradimais.