Labas.
Šiandien yra liepos 1 diena (paskutinioji grikiavimo diena buvo vakar), taigi oficialus grikių iššūkio mėnuo jau baigėsi. Iš viso per birželio mėnesį grikiavau (labai įdomus žodis Grikiauti) 2, 3, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 19,20, 24, 26, 28, 30 dienomis - iš viso 14 dienų, praktiškai pusę mėnesio. Grikiavimo dienomis mano maistas buvo tik grikiai. Viena stiklinė grikių kruopų ir du šaukštai ruginių sėlėnų, užplikytų dviem stiklinėmis verdančio vandens. Grikių kruopas valgyti reikėjo be jokių priedų: druskos, ar kitų prieskonių. Dar gėriau kmynų arbatą ir vandenį. Vienintelę dieną, birželio 19 dieną po pietų suvalgiau šiek tiek arbūzo, nes jaučiausi itin prastai, dar kokias tris dienas, po pietų suvalgiau po šaukštą medaus. Daugiau jokio kito maisto grikiavimo dienomis aš nevalgiau.
Tiesa, per paskutinius keturis mėnesius išsiugdžiau naują įprotį. Rytais pusryčių aš beveik niekada nevalgau, todėl radusi Ksaveros Vaištanorienės knygoje "pusryčių" receptą jį išbandžiau ir jau kokius keturis mėnesius savo rytus pradedu nuo tokio kokteilio: 2 šaukštus įvairių sėklų (gali būti saulėgrąžos, moliūgai, linų sėmenys, sezamų sėklos, čija sėklos, kanapių sėklos ir kt.) sumalu su kavamale, sumaišau su puse stiklinės šilto vandens ir išgeriu. Šiame sėklų kokteilyje, pasak vegetarų draugijos pirmininkės, yra visi mūsų organizmui reikalingi mineralai ir mikroelementai. 2 šaukštai maltų sėklų atstoja vitaminus ir yra pasisavinami mūsų organizmo gerokai lengviau, nes vis tik tai yra natūralus produktas. Susidomėjau šiuo receptu, pradėjau rytais gerti šiuos kokteilius. Tiesa, skonis yra kiek neįprastas, tačiau prie jo tikrai yra įmanoma įprasti. Linų sėmenis ir moliūgų sėklas prieš malant reikėtų pakepinti sausoje keptuvėje dvi minutes, tuomet šios sėklos malasi gerokai lengviau.
Pirmiausia turbūt pats didžiausias klausimas: ar buvo sunku? Atsakymas būtų dviprasmiškas: ir taip ir ne. Pirmomis grikiavimo dienomis tikrai buvo nelengva, ypač pirmąją dieną, nes grikiai buvo tikrai labai prėsko skonio, vandeningi ir tikrai nebuvo skanu. Visos porcijos nė nesuvalgiau: alkio jausmo tikrai nebuvo didelio, nes sėlenos tikrai priduoda sunkumo jausmo, tačiau žinoma, norėjosi ir saldumynų ir taip kokio skanesnio maisto. Tas pirmąsias dvi dienas buvo nelengva, tačiau tikrai įmanoma. Kitomis grikiavimo dienomis jaučiausi gerai. Stebėtina, kad tos dienos man būdavo gerokai veiklesnės, pasidarydavau daugiau darbų tiek namuose, tiek ir darbe, turėjau gerokai daugiau energijos. Vienintelė sunkiausia diena buvo birželio 19, šią dieną jaučiau ypatingą angliavandenių trūkumą, todėl ir suvalgiau arbūzo. Didelis pliusas, kad grikiavimo dienomis nereikia sukti galvą: ką valgyti. Grikius ir arbatą visuomet užsipilu iš vakaro, kitą dieną grikius tik pasišildai ir viskas. Paprasta, nereikia nieko pirkti, ar gaminti.
Turiu šeimą, vyrą ir vaikų, todėl šeimai maistą nori ar nenori reikia gaminti. Tačiau tai nebuvo didelė problema: gaminant maistą kitiems nebuvo didelio noro jį pačiai valgyti. Tiesiog grikiauti pradėjau žinodama, kad to noriu pati, kad savęs neverčiu ir neprievartauju, nedarau to, kad sau pakenkčiau, o priešingai, kad padėčiau savo pačios organizmui. Nusiteikimas visuomet labai stipriai padeda, tuomet nėra taip sunku, jei negalvoji, kad kažką iš savęs atimi. Juk valgyti galima. Žinoma, prėski grikiai nėra skaniausias maistas, tačiau alkanai vaikščioti tikrai neteko.
Pirmiausia, noriu su Jumis pasidalinti grikiavimo pliusais:
1. Pirmasis ir didžiausias pliusas man, kad per visą birželio mėnesį neturėjau nei vieno migrenos priepuolio. Keletą kartų skaudėjo galvą, tačiau tai buvo tiesiog paprastais galvos skausmas, kur išgėrus tabletę, jis tiesiog liovėsi. Pati tikrai stebėjausi ir žiūrėjau kalendoriuje, ar tikrai ko nesupainiojau. Tuo man šis mėnesis tikrai yra išskirtinis ir tas džiugina labiausiai, kad vis tik mano organizmas normaliai priėmė šį iššūkį ir galėjau džiaugtis gera savo savijauta.
2. Antrasis pliusas: pagerėjo virškinimas. Mane dažnai kankina rėmuo ir pilvo pūtimas, o tokie pojūčiai tikrai nėra malonūs, suteikia didelį diskomforto jausmą. Maždaug praėjus savaitei po grikiavimo, pastebėjau, kad šie nemalonūs pojūčiai labai sumažėjo.
3. Trečiasis ir itin didelis pliusas, kad po grikiavimo dienų pradedi ir įvertini tikrąjį maisto skonį. Niekada nebandėte? O siūlyčiau pavalgyti bent porą dienų, ar bent vieną tik grikius be jokių prieskonių ar druskos. Sekančią dieną visas suvalgomas maistas tampa toks neapsakomai skanus. Ką reiškia, kai net juodą duona valgydamas gali pajusti tą tikrąjį skonį, kaip ir kitų produktų, kuriuos valgant dažnai, pamiršti, kad gali būti taip skanu.
3. Ketvirtasis pliusas, kad pamažu keičiasi skonio receptoriai. Tą pastebėjau maždaug mėnesio viduryje, nes įprastą dieną tiesiog nusprendžiau nusipirkti mano labai mėgstamų Pringles bulvių traškučių. Bulvių traškučiai nėra sveikas maistas, tačiau aš juos tikrai mėgstu. Parsinešusi namo tikėjausi taip skaniai juos suvalgyti. Bet man jie pasirodė tokie sūrūs, kad suvalgiusi vos keletą daugiau nė nebesinorėjo. Dar labai mėgstu valgyti silkę, tačiau ir ji man pasirodė per sūri. Pradėjau didesnį dėmesį kreipti į maisto produktų skonį ir kvapą.
4. Penktasis pliusas, kad po grikiavimo dienų ypatingai jautėsi sumažėjęs skysčių susikaupimas organizme. Nežinau kaip Jums, bet aš dažnai, ypač rytais prabundu patinusiu veidu, ir pati jaučiuosi tokia patinusi, ypač jei iš vakaro geriu daug vandens ar privalgau sūraus maisto. Skysčiai tikrai linkę stipriai kauptis organizme, todėl dažnai jaučiuosi visa ištinusi.
6. Šeštasis pliusas, kad grikiavimo dienomis jaučiausi labai lengva ir kupina energijos, nuveikdavau gerokai daugiau darbų nei įprastomis dienomis. Nereikėjo sukti galvos dėl maisto, galvojimo, ką šiandien valyti o ką ne, taip tiesiog liko daugiau laiko kitiems darbams.
7. Septintasis pliusas, kad po grikiavimo mėnesio jaučiuosi lengvesnė. Spėju, kad nukrito keli papildomi kilogramai, ypač tai jaučiu liemens srityje. Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, nes specialiai tikrai nesisvėriau, tačiau tiesiog spėju pagal kasdien nešiojamus drabužius, nes jie tapo kiek laisvesni. Kaip jau minėjau, svorio numetimas nebuvo šio iššūkio pagrindinis tikslas. Tačiau, nukritę kilogramai visuomet džiugina labiau, nei priaugti.
Grikiavimo minusai. Prieš skelbiant sau tokio tipo iššūkį vis tik pirmiausia reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę. Nuspręsti, ar Jūs galite tai daryti ir ar Jūs norite pradėti grikiauti? Žinoma, sveikatos būklė turėtų būti pagrindinis dalykas, tačiau labai svarbu yra noras. Jei nesuprasite, ar tikrai norite pradėti, nenorėsite ir nežinosite, kam tai darote, gali būti tiesiog per sunku. Tačiau galima labai drąsiai bent vieną dieną per savaitę valgyti tik grikius, taip tokia diena taps organizmui tarsi iškrovos diena. Ir sveikatai tikrai nepakenks.
Grikiavimo dienomis gali būti silpna, gali stigti energijos, kankinti bloga nuotaika, bloga savijauta, prastas miegas. Tačiau šių pojūčių nereikia išsigąsti. Tomis dienomis, kai organizmas gauna mažiau maisto medžiagų, mažiau apkraunamas skrandis, organizmas neatiduoda tiek daug energijos maisto virškinimui. Todėl didesnis dėmesys gali būti skiriamas įvairiausių toksinų, susikaupusių atliekų iš organizmo valymui.
Man buvo ypatingai sunku pirmomis dienomis, nes rekomenduojamų skysčių (arbatos) kiekis man buvo mažokas, todėl kankino stiprus troškulys. Todėl kitomis dienomis gėriau ne tik nurodytą kiekį arbatos (žinoma, be cukraus ir kitų saldiklių), bet ir vandens. Esu įpratusi per dieną išgerti 1,5 - 2 litrus vandens, todėl nurodytą skysčių kiekį padidinau.
Taip pat noriu pabrėžti, kad grikiavimo dienomis aš neatsisakiau kavos. Kiekvieną dieną išgeriu du puodelius juodos kavos, vieną iš pat ryto (kitaip negaliu pabusti), o antrąjį kavos puodelį paprastai geriu tarp 15 - 17 val. Grikiavimo dienomis kavos neatsisakiau. Tiesiog kavą paprastai geriu be pieno, retai ją pagardinu augaliniu pienu. Paties pieno mano organizmas netoleruoja, todėl apskritai pieno produktų naudoju labai mažai: kartais graikišką jogurtą ir grietinę ir labai retai varškę.
Man pirmasis vasaros mėnuo pralėkė labai greitai. Šiuo metu jaučiuosi kaip niekada gerai, turiu daugiau energijos, geriau miegu, jaučiuosi žvalesnė. Kartu ir nuotaika yra pakilesnė, juolab, kad liepos mėnesį pagaliau atostogausiu.
Labai džiaugiuosi, kad prisijungiau prie grikių iššūkio. Planuoju grikiauti ir liepos mėnesį porą dienų į savaitę. Rezultatus aš jaučiu ir jais džiaugiuosi. Ir jeigu Jūs manęs paklaustumėte ar verta? Tikrai, kad TAIP.
Mes žmonės esame tinginiai (nepabijosiu to žodžio). Savo ligas labai dažnai užkrauname gydytojams ir tikimės, kad tabletės gali mus išgydyti. Tačiau dažnai tabletės tik pašalina vieną iš ligos simptomų, tačiau negydo ligos priežasties. Todėl labai lengva išgerti tabletę ir naiviai tikėtis, kad ji padės. Daug sunkiau yra pasistengti dėl savęs. Aš tikiu, kad mityba kiekvieno iš mūsų gyvenime reiškia labai daug. Priklausome nuo to, ką dedame sau į burną, nes kiekvienas suvalgytas maistas tampa statybine medžiaga mūsų organizmo ląstelėms. Todėl vien dėl savęs verta pamąstyti ką, kodėl ir kiek mes valgome. Visi esame skirtingi, todėl tai, kas tinka man, nebūtinai tiks ir Jums. Tačiau nepabandžius niekuomet nesužinosi ir neįvertinsi ar tai tau tinka?
Mano asmeninis pasirinkimas - nevalgyti mėsos. Ir pagrindinė priežastis vis tik nėra didžiulė meilė gyvūnams. Tai meilė sau. Prieš pusantrų metų išsikėliau sau iššūkį 30 dienų nevalgyti mėsos ir jos produktų bei nevartoti alkoholio. Tas mano iššūkis sau tęsiasi ir šiandien. Nesakau ir neteigiu, kad vegetarė būsiu visą gyvenimą, tačiau šiai dienai valgyti mėsos poreikio aš nejaučiu. Ir tikrai yra ką valgyti ir be mėsiškų produktų. Tereikia tik pabandyti. O pirmą žingsnį visuomet žengti sunkiausia. Kartais išsikelti sau iššūkių yra tikrai verta. Tai ne tik išėjimas iš komforto zonos, konkretaus tikslo išsikėlimas ir savo valios pastangų išbandymas. Tai puiki galimybė savo kailiu patirti ar konkretus dalykas tinka būtent tavo organizmui.
Susidomėjusiems ne tik grikių iššūkiu, bet ir norintiems pagerinti savo sveikatą galėčiau rekomenduoti paskaityti Ksaveros Vaištarienės knygas. Iš visų trijų autorės knygų man didžiausią įspūdį paliko "Valgykime, kad gyventume". Knygose gausu įvairiausių patarimų, receptų, kaip galima padėti sau naudojant natūralius būdus. Mano manymu, kad bandant natūralius receptus sau tikrai nepakenksime, o jeigu toks gydymo būdas dar ir pagelbėja nenaudojant cheminių vaistų, tuomet tikrai galima pasidžiaugti.
Nuoširdžiai linkiu visoms ir visiems pirmiausia būti sveikiems. Mylėti save ir stengtis valgyti tai, kas yra tikra, sveika ir neperdirbta. Žinoma, kartais galima ir kokį nesveiką produktą suvalgyti, tačiau visų mūsų organizmams reikia kokybiškų maisto produktų, nes suvalgomas maistas tampa mūsų kūno statybine medžiaga. O juk visiems norisi jaustis gerai, tuomet ir jėgų nestinga, ir nuotaika būna gera. Savo tinklaraštyje būtinai pasidalinsiu su Jumis kaip man sekasi grikiauti toliau, kokius naujus pojūčius ir potyrius pastebiu.
Gal Jūs bandėte laikytis kokio iššūkio, gal bandėte grikiauti? Kokie Jūsų įspūdžiai? Pasidalinkite.
Prisidėjau prie Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamo iššūkio. Tiesą pasakius, šį iššūkį sau planavau jau koks ketvirtas mėnuo, kai tik perskaičiau pirmąją vegetarų draugijos pirmininkės Ksaveros Vaištanorienės knygą. Tuo metu man vėl buvo padažnėję migrenos priepuoliai ir vėl ieškojau būdų jai suvaldyti. Paskutiniu metu nuolat jaučiausi pavargusi, prastai miegojau, dažniau kankino galvos skausmai, jaučiau dėmesio ir koncentracijos trūkumą, dirglumą. Ir tai visai ne PMS simptomai. Dažnai kamavo pilvo pūtimas, rėmuo. Susidomėjau sveikuoklių sąjungos organizuojamu iššūkiu ir nusprendžiau, kad noriu jame dalyvauti.
Šiandien yra liepos 1 diena (paskutinioji grikiavimo diena buvo vakar), taigi oficialus grikių iššūkio mėnuo jau baigėsi. Iš viso per birželio mėnesį grikiavau (labai įdomus žodis Grikiauti) 2, 3, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 19,20, 24, 26, 28, 30 dienomis - iš viso 14 dienų, praktiškai pusę mėnesio. Grikiavimo dienomis mano maistas buvo tik grikiai. Viena stiklinė grikių kruopų ir du šaukštai ruginių sėlėnų, užplikytų dviem stiklinėmis verdančio vandens. Grikių kruopas valgyti reikėjo be jokių priedų: druskos, ar kitų prieskonių. Dar gėriau kmynų arbatą ir vandenį. Vienintelę dieną, birželio 19 dieną po pietų suvalgiau šiek tiek arbūzo, nes jaučiausi itin prastai, dar kokias tris dienas, po pietų suvalgiau po šaukštą medaus. Daugiau jokio kito maisto grikiavimo dienomis aš nevalgiau.
Tiesa, per paskutinius keturis mėnesius išsiugdžiau naują įprotį. Rytais pusryčių aš beveik niekada nevalgau, todėl radusi Ksaveros Vaištanorienės knygoje "pusryčių" receptą jį išbandžiau ir jau kokius keturis mėnesius savo rytus pradedu nuo tokio kokteilio: 2 šaukštus įvairių sėklų (gali būti saulėgrąžos, moliūgai, linų sėmenys, sezamų sėklos, čija sėklos, kanapių sėklos ir kt.) sumalu su kavamale, sumaišau su puse stiklinės šilto vandens ir išgeriu. Šiame sėklų kokteilyje, pasak vegetarų draugijos pirmininkės, yra visi mūsų organizmui reikalingi mineralai ir mikroelementai. 2 šaukštai maltų sėklų atstoja vitaminus ir yra pasisavinami mūsų organizmo gerokai lengviau, nes vis tik tai yra natūralus produktas. Susidomėjau šiuo receptu, pradėjau rytais gerti šiuos kokteilius. Tiesa, skonis yra kiek neįprastas, tačiau prie jo tikrai yra įmanoma įprasti. Linų sėmenis ir moliūgų sėklas prieš malant reikėtų pakepinti sausoje keptuvėje dvi minutes, tuomet šios sėklos malasi gerokai lengviau.
Pirmiausia turbūt pats didžiausias klausimas: ar buvo sunku? Atsakymas būtų dviprasmiškas: ir taip ir ne. Pirmomis grikiavimo dienomis tikrai buvo nelengva, ypač pirmąją dieną, nes grikiai buvo tikrai labai prėsko skonio, vandeningi ir tikrai nebuvo skanu. Visos porcijos nė nesuvalgiau: alkio jausmo tikrai nebuvo didelio, nes sėlenos tikrai priduoda sunkumo jausmo, tačiau žinoma, norėjosi ir saldumynų ir taip kokio skanesnio maisto. Tas pirmąsias dvi dienas buvo nelengva, tačiau tikrai įmanoma. Kitomis grikiavimo dienomis jaučiausi gerai. Stebėtina, kad tos dienos man būdavo gerokai veiklesnės, pasidarydavau daugiau darbų tiek namuose, tiek ir darbe, turėjau gerokai daugiau energijos. Vienintelė sunkiausia diena buvo birželio 19, šią dieną jaučiau ypatingą angliavandenių trūkumą, todėl ir suvalgiau arbūzo. Didelis pliusas, kad grikiavimo dienomis nereikia sukti galvą: ką valgyti. Grikius ir arbatą visuomet užsipilu iš vakaro, kitą dieną grikius tik pasišildai ir viskas. Paprasta, nereikia nieko pirkti, ar gaminti.
Turiu šeimą, vyrą ir vaikų, todėl šeimai maistą nori ar nenori reikia gaminti. Tačiau tai nebuvo didelė problema: gaminant maistą kitiems nebuvo didelio noro jį pačiai valgyti. Tiesiog grikiauti pradėjau žinodama, kad to noriu pati, kad savęs neverčiu ir neprievartauju, nedarau to, kad sau pakenkčiau, o priešingai, kad padėčiau savo pačios organizmui. Nusiteikimas visuomet labai stipriai padeda, tuomet nėra taip sunku, jei negalvoji, kad kažką iš savęs atimi. Juk valgyti galima. Žinoma, prėski grikiai nėra skaniausias maistas, tačiau alkanai vaikščioti tikrai neteko.
Pirmiausia, noriu su Jumis pasidalinti grikiavimo pliusais:
1. Pirmasis ir didžiausias pliusas man, kad per visą birželio mėnesį neturėjau nei vieno migrenos priepuolio. Keletą kartų skaudėjo galvą, tačiau tai buvo tiesiog paprastais galvos skausmas, kur išgėrus tabletę, jis tiesiog liovėsi. Pati tikrai stebėjausi ir žiūrėjau kalendoriuje, ar tikrai ko nesupainiojau. Tuo man šis mėnesis tikrai yra išskirtinis ir tas džiugina labiausiai, kad vis tik mano organizmas normaliai priėmė šį iššūkį ir galėjau džiaugtis gera savo savijauta.
2. Antrasis pliusas: pagerėjo virškinimas. Mane dažnai kankina rėmuo ir pilvo pūtimas, o tokie pojūčiai tikrai nėra malonūs, suteikia didelį diskomforto jausmą. Maždaug praėjus savaitei po grikiavimo, pastebėjau, kad šie nemalonūs pojūčiai labai sumažėjo.
3. Trečiasis ir itin didelis pliusas, kad po grikiavimo dienų pradedi ir įvertini tikrąjį maisto skonį. Niekada nebandėte? O siūlyčiau pavalgyti bent porą dienų, ar bent vieną tik grikius be jokių prieskonių ar druskos. Sekančią dieną visas suvalgomas maistas tampa toks neapsakomai skanus. Ką reiškia, kai net juodą duona valgydamas gali pajusti tą tikrąjį skonį, kaip ir kitų produktų, kuriuos valgant dažnai, pamiršti, kad gali būti taip skanu.
3. Ketvirtasis pliusas, kad pamažu keičiasi skonio receptoriai. Tą pastebėjau maždaug mėnesio viduryje, nes įprastą dieną tiesiog nusprendžiau nusipirkti mano labai mėgstamų Pringles bulvių traškučių. Bulvių traškučiai nėra sveikas maistas, tačiau aš juos tikrai mėgstu. Parsinešusi namo tikėjausi taip skaniai juos suvalgyti. Bet man jie pasirodė tokie sūrūs, kad suvalgiusi vos keletą daugiau nė nebesinorėjo. Dar labai mėgstu valgyti silkę, tačiau ir ji man pasirodė per sūri. Pradėjau didesnį dėmesį kreipti į maisto produktų skonį ir kvapą.
4. Penktasis pliusas, kad po grikiavimo dienų ypatingai jautėsi sumažėjęs skysčių susikaupimas organizme. Nežinau kaip Jums, bet aš dažnai, ypač rytais prabundu patinusiu veidu, ir pati jaučiuosi tokia patinusi, ypač jei iš vakaro geriu daug vandens ar privalgau sūraus maisto. Skysčiai tikrai linkę stipriai kauptis organizme, todėl dažnai jaučiuosi visa ištinusi.
6. Šeštasis pliusas, kad grikiavimo dienomis jaučiausi labai lengva ir kupina energijos, nuveikdavau gerokai daugiau darbų nei įprastomis dienomis. Nereikėjo sukti galvos dėl maisto, galvojimo, ką šiandien valyti o ką ne, taip tiesiog liko daugiau laiko kitiems darbams.
7. Septintasis pliusas, kad po grikiavimo mėnesio jaučiuosi lengvesnė. Spėju, kad nukrito keli papildomi kilogramai, ypač tai jaučiu liemens srityje. Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, nes specialiai tikrai nesisvėriau, tačiau tiesiog spėju pagal kasdien nešiojamus drabužius, nes jie tapo kiek laisvesni. Kaip jau minėjau, svorio numetimas nebuvo šio iššūkio pagrindinis tikslas. Tačiau, nukritę kilogramai visuomet džiugina labiau, nei priaugti.
Grikiavimo minusai. Prieš skelbiant sau tokio tipo iššūkį vis tik pirmiausia reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę. Nuspręsti, ar Jūs galite tai daryti ir ar Jūs norite pradėti grikiauti? Žinoma, sveikatos būklė turėtų būti pagrindinis dalykas, tačiau labai svarbu yra noras. Jei nesuprasite, ar tikrai norite pradėti, nenorėsite ir nežinosite, kam tai darote, gali būti tiesiog per sunku. Tačiau galima labai drąsiai bent vieną dieną per savaitę valgyti tik grikius, taip tokia diena taps organizmui tarsi iškrovos diena. Ir sveikatai tikrai nepakenks.
Grikiavimo dienomis gali būti silpna, gali stigti energijos, kankinti bloga nuotaika, bloga savijauta, prastas miegas. Tačiau šių pojūčių nereikia išsigąsti. Tomis dienomis, kai organizmas gauna mažiau maisto medžiagų, mažiau apkraunamas skrandis, organizmas neatiduoda tiek daug energijos maisto virškinimui. Todėl didesnis dėmesys gali būti skiriamas įvairiausių toksinų, susikaupusių atliekų iš organizmo valymui.
Man buvo ypatingai sunku pirmomis dienomis, nes rekomenduojamų skysčių (arbatos) kiekis man buvo mažokas, todėl kankino stiprus troškulys. Todėl kitomis dienomis gėriau ne tik nurodytą kiekį arbatos (žinoma, be cukraus ir kitų saldiklių), bet ir vandens. Esu įpratusi per dieną išgerti 1,5 - 2 litrus vandens, todėl nurodytą skysčių kiekį padidinau.
Taip pat noriu pabrėžti, kad grikiavimo dienomis aš neatsisakiau kavos. Kiekvieną dieną išgeriu du puodelius juodos kavos, vieną iš pat ryto (kitaip negaliu pabusti), o antrąjį kavos puodelį paprastai geriu tarp 15 - 17 val. Grikiavimo dienomis kavos neatsisakiau. Tiesiog kavą paprastai geriu be pieno, retai ją pagardinu augaliniu pienu. Paties pieno mano organizmas netoleruoja, todėl apskritai pieno produktų naudoju labai mažai: kartais graikišką jogurtą ir grietinę ir labai retai varškę.
Man pirmasis vasaros mėnuo pralėkė labai greitai. Šiuo metu jaučiuosi kaip niekada gerai, turiu daugiau energijos, geriau miegu, jaučiuosi žvalesnė. Kartu ir nuotaika yra pakilesnė, juolab, kad liepos mėnesį pagaliau atostogausiu.
Labai džiaugiuosi, kad prisijungiau prie grikių iššūkio. Planuoju grikiauti ir liepos mėnesį porą dienų į savaitę. Rezultatus aš jaučiu ir jais džiaugiuosi. Ir jeigu Jūs manęs paklaustumėte ar verta? Tikrai, kad TAIP.
Mes žmonės esame tinginiai (nepabijosiu to žodžio). Savo ligas labai dažnai užkrauname gydytojams ir tikimės, kad tabletės gali mus išgydyti. Tačiau dažnai tabletės tik pašalina vieną iš ligos simptomų, tačiau negydo ligos priežasties. Todėl labai lengva išgerti tabletę ir naiviai tikėtis, kad ji padės. Daug sunkiau yra pasistengti dėl savęs. Aš tikiu, kad mityba kiekvieno iš mūsų gyvenime reiškia labai daug. Priklausome nuo to, ką dedame sau į burną, nes kiekvienas suvalgytas maistas tampa statybine medžiaga mūsų organizmo ląstelėms. Todėl vien dėl savęs verta pamąstyti ką, kodėl ir kiek mes valgome. Visi esame skirtingi, todėl tai, kas tinka man, nebūtinai tiks ir Jums. Tačiau nepabandžius niekuomet nesužinosi ir neįvertinsi ar tai tau tinka?
Mano asmeninis pasirinkimas - nevalgyti mėsos. Ir pagrindinė priežastis vis tik nėra didžiulė meilė gyvūnams. Tai meilė sau. Prieš pusantrų metų išsikėliau sau iššūkį 30 dienų nevalgyti mėsos ir jos produktų bei nevartoti alkoholio. Tas mano iššūkis sau tęsiasi ir šiandien. Nesakau ir neteigiu, kad vegetarė būsiu visą gyvenimą, tačiau šiai dienai valgyti mėsos poreikio aš nejaučiu. Ir tikrai yra ką valgyti ir be mėsiškų produktų. Tereikia tik pabandyti. O pirmą žingsnį visuomet žengti sunkiausia. Kartais išsikelti sau iššūkių yra tikrai verta. Tai ne tik išėjimas iš komforto zonos, konkretaus tikslo išsikėlimas ir savo valios pastangų išbandymas. Tai puiki galimybė savo kailiu patirti ar konkretus dalykas tinka būtent tavo organizmui.
Susidomėjusiems ne tik grikių iššūkiu, bet ir norintiems pagerinti savo sveikatą galėčiau rekomenduoti paskaityti Ksaveros Vaištarienės knygas. Iš visų trijų autorės knygų man didžiausią įspūdį paliko "Valgykime, kad gyventume". Knygose gausu įvairiausių patarimų, receptų, kaip galima padėti sau naudojant natūralius būdus. Mano manymu, kad bandant natūralius receptus sau tikrai nepakenksime, o jeigu toks gydymo būdas dar ir pagelbėja nenaudojant cheminių vaistų, tuomet tikrai galima pasidžiaugti.
Nuoširdžiai linkiu visoms ir visiems pirmiausia būti sveikiems. Mylėti save ir stengtis valgyti tai, kas yra tikra, sveika ir neperdirbta. Žinoma, kartais galima ir kokį nesveiką produktą suvalgyti, tačiau visų mūsų organizmams reikia kokybiškų maisto produktų, nes suvalgomas maistas tampa mūsų kūno statybine medžiaga. O juk visiems norisi jaustis gerai, tuomet ir jėgų nestinga, ir nuotaika būna gera. Savo tinklaraštyje būtinai pasidalinsiu su Jumis kaip man sekasi grikiauti toliau, kokius naujus pojūčius ir potyrius pastebiu.
Gal Jūs bandėte laikytis kokio iššūkio, gal bandėte grikiauti? Kokie Jūsų įspūdžiai? Pasidalinkite.
Dėkoju už skirtą laiką mano blogo skaitymui.
Pataisykite Ksaveros pavardę, ji tikrai kitokia, nei Jūs rašote.
AtsakytiPanaikinti