Apie Nicholas Sparks rašyti nėra sunku – jo vardas jau seniai tapęs romantinės literatūros sinonimu. Autorius išgarsėjo po romano The Notebook sėkmės, o vėliau jo kūryba užkariavo milijonus skaitytojų visame pasaulyje. Sparks'as parašė daugiau nei 20 romanų, iš kurių net 11 buvo ekranizuoti – tarp jų tokie žinomi filmai kaip The Notebook, Dear John ar The Last Song. Jo kūrybos formulė atpažįstama: meilė, likimas, praradimai ir šiek tiek melancholijos.
Romanas ,,Sugrįžimas' (angl. The Return) – dar vienas bandymas sugrįžti prie šios formulės, tačiau šįkart rezultatas ne visiems skaitytojams pasirodo vienodai paveikus.
Siužetas: tarp meilės ir paslapčių
Trevoras – karo gydytojas, grįžęs iš Afganistano ne tik su fizinėmis, bet ir su vidinėmis žaizdomis. Jo personažas turėjo potencialo tapti gilia psichologine studija: žmogus, kuris matė per daug, kad galėtų lengvai grįžti į „normalų“ gyvenimą. Tačiau Nicholas Sparks jį kuria gana ,,saugiai". Trevoras yra empatiškas, atsakingas ir ieškantis ramybės. Mane nustebino, kaip puikiai šiam personažui pavyko susitvarkyti su praeities traumomis, skaitant atrodo, kad šis personažas labai paviršutiniškas, tarsi netikras, man jis pasirodė labiau „funkcija siužete“ nei gyvas žmogus.
Trevoro kasdienybę pakeičia dvi pažintys. Viena jų – Natalie, paslaptinga policijos pareigūnė, kurios šaltumas slepia daugiau nei leidžia suprasti iš pirmo žvilgsnio. Kita – uždara paauglė Kelė, kurios istorija tampa viena įdomiausių knygos linijų.
Natalie – viena paslaptingiausių knygos figūrų. Iš pirmo žvilgsnio ji šalta, atsargi, netgi kiek nutolusi. Jos elgesys nuolat balansuoja tarp artumo ir atstūmimo, kas kuria intrigą, bet kartu ir atitolina skaitytoją. Jos charakterio esmė: kontrolė ir savisauga, baimė atsiverti ir sunki praeities našta. Problema ta, kad jos paslaptys atskleidžiamos nepakankamai paveikiai – vietoj emocinio sprogimo gauname gana nuspėjamą paaiškinimą. Dėl to Natalie lieka kiek blanki, nors turėjo potencialo būti stipriausia knygos veikėja. Tuo tarpu Kelės linija išsiskiria labiausiai – ji suteikia istorijai emocinio svorio ir autentiškumo, kurio, mano nuomone, pritrūko pagrindinei meilės istorijai.
Būtent Kelė yra tas personažas, kuris suteikia knygai daugiausia gyvybės. Ji – uždara, mažai kalbanti paauglė . Iš pradžių ji atrodo tiesiog keista, net kiek atstumta nuo pasaulio. Tačiau po truputį ima ryškėti jos istorijos prasmė. Kelė kalba mažai, tačiau jos elgesys – žvilgsniai, atsitraukimas, atsargūs gestai – pasako daugiau nei dialogai. Tai vienas iš nedaugelio atvejų knygoje, kur emocija kuriama subtiliai. Jos ryšys su Trevoru vystosi lėtai, bet būtent čia atsiranda tikro emocinio tikrumo jausmas, kurio man pritrūko romantinėje linijoje. Kelės istorija paliečia temas, kurios yra universalesnės nei romantika – vienatvė, saugumo paieškos, tylus skausmas.
Pasakojimas vystosi lėtai, tarsi bandydamas sukurti įtampą tarp romantinės istorijos ir detektyvinio prieskonio, tačiau ši pusiausvyra ne visada išlaikoma.
Knygos žinutė
„Sugrįžimas“ kalba apie tai, kaip svarbu susitaikyti su praeitimi, kad galėtum judėti pirmyn. Tai istorija apie vidinį gijimą, bandymą pradėti iš naujo ir meilę kaip galimą išsigelbėjimą iš praeities klaidų ir nesėkmių.
Vis dėlto ši žinutė pateikiama gana tradiciškai – be didesnių netikėtumų ar gilesnio emocinio proveržio.
Palyginimas su kitais Sparks romanais
Lyginant su ankstesniais autoriaus kūriniais, „Sugrįžimas“ aiškiai laikosi labai panašios struktūros. Panašumai į kitas autoriaus knygas: stiprus romantinis siužetas, mažo miestelio atmosfera, likimo ir atsitiktinumų vaidmuo ir emocionalūs, bet saugūs siužeto posūkiai.
Skirtumai: daugiau detektyvinio elemento nei, pavyzdžiui, The Notebook, mažiau emocinio intensyvumo nei A Walk to Remember ir lėtesnis tempas ir mažiau įsimintinų scenų
Jei kitos skaitytos Sparks knygos man paliko didesnį emocinį pėdsaką, „Sugrįžimas“ labiau primena švelnų, bet greitai išblėstantį įspūdį.
Mano įspūdis apie šią knygą – gana santūrus. Knygos pradžia žadėjo intriguojančią istoriją, tačiau pasakojimas netrukus tapo šiek tiek nuobodus, vietomis ištęstas su neįtraukiančiais veikėjų charakteriais. Didžiausias nusivylimas – pabaiga, kuri pasirodė lėkšta ir nuspėjama, tarsi pernelyg skubotai užbaigianti istoriją, kuri taip ir neišnaudojo savo potencialo.
„Sugrįžimas“ – tai romanas, kuris turi visus Nicholas Sparks kūrybai būdingus bruožus, tačiau stokoja to, kas jo geriausius kūrinius paverčia nepamirštamais. Tai saugus, pažįstamas, bet ne itin įtraukiantis pasakojimas apie meilę ir antrą šansą.
Kartais sugrįžti verta – bet ne kiekvienas sugrįžimas palieka pėdsaką.
Mano įvertinimas: 🌞🌞☀️☀️☀️
Bendras įvertinimas: Knyga turi 3,91 žvaigždutės vidurkį iš 5.
Komentarai
Rašyti komentarą