Ar įmanoma sustabdyti senėjimą? Ką apie ilgaamžiškumą atskleidžia knyga „Medūzos sensta atbulai“?

 Ilgaamžiškumas – viena didžiausių šiuolaikinio mokslo intrigų. Ar žmogus gali gyventi gerokai ilgiau nei dabar? Ar senėjimą galima sulėtinti, o gal net – sustabdyti? Būtent į šiuos klausimus savo knygoje bando atsakyti jaunas danų mokslininkas Nicklas Brendborg.

Medūzos sensta atbulai. Mokslo atsakymai apie ilgaamžiškumą“ – tai mokslo populiarinimo knyga, kuri sudėtingus biologijos ir medicinos tyrimus paverčia įdomia, kartais net šmaikščia kelione po ilgaamžiškumo paslaptis. Knyga pirmą kartą pasirodė 2021 m. Danijoje ir greitai tapo tarptautiniu bestseleriu, išverstu į daugiau nei 25 kalbas.

Sąvoka Longevity (liet. ilgaamžiškumas) šiuolaikiniame sveikatingumo pasaulyje tapo labai madinga ir populiari. Longevity pateikia mokslinį ir gamtinį požiūrį į tai, kaip „numirti jaunam“ kaip įmanoma vėliau. Tai apima siekį ne tik pratęsti gyvenimo trukmę, bet ir kuo ilgiau išlaikyti sveiką, energingą kūną, išvengiant senatvinių ligų. Ši knyga yra tiesiogiai ir glaudžiai susijusi su ilgaamžiškumo tema. Tiesą sakant, pilnas knygos pavadinimas anglų kalba yra „Jellyfish Age Backwards: Nature’s Secrets to Longevity“

Apie ką ši knyga?

Knygos pavadinimas skamba beveik fantastiškai. Tačiau jis remiasi realiu biologiniu reiškiniu: tam tikra medūzų rūšis gali „atsukti laiką“ – iš suaugusios stadijos grįžti į ankstyvą vystymosi etapą. Šis fenomenas tapo simboline metafora visai knygai: o kas, jei ir žmogaus senėjimas nėra toks neišvengiamas, kaip atrodo?

Autorius nagrinėja naujausius biologijos ir medicinos tyrimus apie senėjimo procesą – nuo genetikos iki gyvenimo būdo. Gilinamasi į molekulinę biologiją, nagrinėjami genetiniai veiksniai (pavyzdžiui, FOXO3 ar PAI-1 genus), kurie siejami su ilgaamžiškumu, taip pat rašoma apie „ląsteles zombes“, telomeras ir epigenetinius laikrodžius, padedančius matuoti biologinį amžių.

Knygoje minima medūza Turritopsis, kuri sugeba senti atbuline tvarka dėl unikalaus biologinio proceso, leidžiančio joms sugrįžti į ankstyvą vystymosi stadiją. Ši maža medūza, patyrusi stresą dėl bado ar staigių vandens temperatūros pokyčių, iš suaugusios formos virsta atgal į polipo stadiją. Šis reiškinys lyginamas su drugelio virtimu atgal į vikšrą arba suaugusio žmogaus grįžimu į darželinuko būseną. Po tokios transformacijos medūza užauga iš naujo, neturėdama jokios „fiziologinės atminties“ apie tai, kad anksčiau buvo vyresnė. Tyrimai rodo, kad šį atjaunėjimo ciklą ji gali kartoti vėl ir vėl, todėl laikoma biologiškai nemirtinga. Be Turritopsis, gamtoje egzistuoja ir kiti panašūs pavyzdžiai, tokie kaip medūza Hydra bei plokščioji kirmėlė Planaria.

Knygoje analizuojami regionai, vadinami Mėlynosiomis zonomis (Okinava, Nikojos pusiasalis, Sardinija), garsėjantys savo šimtamečiais, ir bandoma atskirti, kas jų ilgaamžiškumui turi daugiau įtakos: genai ar gyvenimo būdas.

Trečioji knygos dalis yra skirta konkretiems būdams, kaip stiprinti sveikatą ir siekti ilgaamžiškumo per mitybą, pasninkavimą, fizinį krūvį bei socialinius ryšius.

Mokslo istorijos, kurios skaitosi kaip nuotykiai

Didžiausia šios knygos stiprybė – pasakojimo stilius. Autorius  pateikia intriguojančias istorijas iš mokslo pasaulio: tyrimus su neįtikėtinai ilgai gyvenančiais gyvūnais, eksperimentus su kalorijų ribojimu, mokslininkų bandymus suprasti, kodėl kai kurios populiacijos gyvena ilgiau nei kitos.

Visa tai pateikiama paprastai ir suprantamai, todėl knyga tinka net tiems, kurie biologiją paskutinį kartą rimčiau nagrinėjo mokykloje.

Kokia knygos praktinė nauda skaitytojui?

Nors knyga remiasi moksliniais tyrimais, ji nėra vien teorinė. Autorius pateikia ir praktinių įžvalgų apie ilgesnį bei sveikesnį gyvenimą. Tarp svarbiausių temų: mitybos poveikis ilgaamžiškumui, fizinio aktyvumo svarba, genetiniai veiksniai, organizmo reakcija į stresą ir adaptaciją. Autorius atsargiai primena: stebuklingos formulės nėra. Tačiau mokslas vis aiškiau rodo, kad gyvenimo būdas gali reikšmingai paveikti tai, kaip greitai mes senstame.

Mano įspūdžiai

Medūzos sensta atbulai “ – viena įdomesnių pastarųjų metų mokslo populiarinimo knygų apie senėjimą. Ji sugeba suderinti du dalykus, kurie retai sutampa: mokslinį tikslumą ir lengvą, įtraukiantį pasakojimą.

Tai knyga, kuri ne tik paaiškina, kas vyksta mūsų kūne bėgant metams, bet ir priverčia susimąstyti apie labai paprastą, bet svarbų klausimą: gal ilgaamžiškumas nėra tik genetinė loterija? Galbūt tai – ir mūsų pasirinkimų rezultatas.

Kam rekomenduočiau knygą?

Medūzos sensta atbulai. Mokslo atsakymai apie ilgaamžiškumą “ rekomenduočiau visiems, kurie mėgsta mokslo populiarinimo literatūrą, kurie domisi sveikata ir ilgaamžiškumu bei nori sužinoti įdomių ir praktinių dalykų: ką mes patys jau šiandien galime padaryti, kad galbūt gyventume ilgiau/ar kokybiškiau? 

Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞🌞🌞

Remiantis „Goodreads“ platformos duomenimis,
Nicklas Brendborg knyga Medūzos sensta atbulai. Mokslo atsakymai apie ilgaamžiškumą (angl. The Glass Man) yra vertinama neblogai:
Bendras įvertinimas: Knyga turi 3,92 žvaigždutės vidurkį iš 5.

Parašykite, kaip Jums ši knyga. Patiko?



Komentarai