„Neleisk jai pasilikti“ perskaičiau per vieną vakarą. Tai viena iš tų knygų, kurias pradėjus sunku padėti į šalį – nuolat norisi sužinoti, kas bus toliau. Autorė puikiai kuria įtampą ir verčia abejoti tuo, ką skaitai.
Knygos siužetas
Džoana gyvena, atrodytų, laimingą gyvenimą su vyru Ričardu ir jų mažyle dukra Ive. Tačiau šeimos ramybę sudrumsčia netikėta žinia – į jų namus atsikrausto Ričardo suaugusi dukra Chloja. Džoana nuoširdžiai stengiasi ją priimti, tačiau netrukus ima jausti, kad kažkas ne taip.
Kasdienybėje daugėja keistų situacijų, nesusipratimų ir įtampos. Džoana vis dažniau susimąsto, ar gali pasitikėti Chloja, tačiau kartu ima abejoti ir savo pačios teisumu. Tuo tarpu Ričardas atsiduria tarp dviejų svarbių moterų savo gyvenime, o šeimos santykiai darosi vis sudėtingesni.
Autorė meistriškai kuria nepasitikėjimo atmosferą ir leidžia skaitytojui matyti tik dalį tiesos. Iki pat knygos vidurio atrodo, kad situacija yra gana aiški, tačiau vėliau paaiškėja vis daugiau detalių, kurios priverčia iš naujo įvertinti veikėjų poelgius ir motyvus. Tai psichologinis trileris, paremtas manipuliacijomis, šeimos paslaptimis ir klausimu, ar tikrai pažįstame žmones, su kuriais gyvename po vienu stogu.
Knygos veikėjai
Džoana – pagrindinė istorijos veikėja ir pasakotoja. Ji neseniai tapo mama, augina mažąją Ivę ir stengiasi sukurti harmoningą šeimos gyvenimą. Džoana jautri, rūpestinga ir labai myli savo dukrą, tačiau kartu yra pažeidžiama dėl vienatvės, nuovargio ir nuolatinio noro apsaugoti savo šeimą. Skaitytojas didžiąją istorijos dalį mato būtent jos akimis.
Chloja – Ričardo dukra iš pirmosios santuokos. Po ilgesnio laiko ji grįžta į tėvo gyvenimą ir apsistoja jo namuose. Chloja yra bene įdomiausias ir paslaptingiausias knygos veikėjas. Vienu metu ji atrodo maloni, paslaugi ir siekianti susitaikymo, kitu – verčianti abejoti jos tikraisiais ketinimais. Būtent aplink ją sukasi didžioji dalis knygos intrigos.
Ričardas – Džoanos vyras, Chlojos tėvas ir mažosios Ivės tėtis. Jis nori tikėti, kad šeima gali būti vieninga ir laiminga, todėl dažnai stengiasi išvengti konfliktų. Ričardas tampa savotišku tarpininku tarp žmonos ir dukters, tačiau jo pasirinkimai ne kartą dar labiau apsunkina situaciją.
Ivė – Džoanos ir Ričardo kūdikis. Nors ji dar per maža aktyviai dalyvauti įvykiuose, jos buvimas istorijoje yra labai svarbus. Daugelis veikėjų sprendimų ir konfliktų vienaip ar kitaip sukasi aplink ją, todėl Ivė tampa tarsi visos istorijos centru.
Man labiausiai įsiminė Chloja. Autorė sukūrė veikėją, apie kurį nuolat keičiasi nuomonė – vieną akimirką atrodo, kad ją supranti, o kitą jau abejoji viskuo, ką apie ją galvojai. Būtent dėl to iki pat pabaigos sunku nuspręsti, kuo galima pasitikėti.
Knygos žinutė
Nors „Neleisk jai pasilikti“ pirmiausia atrodo kaip įtemptas psichologinis trileris, jo centre slypi kur kas gilesnės temos. Man labiausiai įstrigo mintis apie tai, kaip lengva suabejoti savimi, kai aplinkiniai nuolat verčia abejoti tavo nuomone, prisiminimais ir nuojauta. Džoana ne kartą susiduria su situacijomis, kai jos jausmai ir pastebėjimai yra nuvertinami, todėl ji pamažu ima nepasitikėti pati savimi.
Knyga taip pat kalba apie pasitikėjimą šeimoje. Ar tikrai gerai pažįstame artimiausius žmones? Ar meilė ir lojalumas kartais nepriverčia mūsų ignoruoti akivaizdžių ženklų? Autorė parodo, kad nenoras priimti nemalonios tiesos gali būti pavojingas, o užsispyręs tikėjimas savo susikurtu šeimos paveikslu kartais trukdo matyti realybę.
Dar viena svarbi tema – motinystė ir vienišumas. Džoana augina mažą vaiką, daug laiko praleidžia viena, yra pavargusi ir pažeidžiama. Būtent tokioje būsenoje žmogumi lengviausia manipuliuoti. Autorė gana taikliai parodo, kaip izoliacija ir nuolatinis nuovargis gali paveikti pasitikėjimą savimi ir savo sprendimais.
Vis dėlto man ši knyga labiau buvo įdomi dėl siužeto posūkių nei dėl gilesnės žinutės. Perskaičius liko įspūdis, kad pagrindinis autorės tikslas buvo nustebinti skaitytoją ir priversti jį nuolat keisti nuomonę apie veikėjus. Tai pavyko puikiai, tačiau stipresnio emocinio ar moralinio poveikio, kuris išliktų ilgam po skaitymo, man asmeniškai knyga nepaliko.
Kaip knygą vertina Goodreads?
Šiuo metu ,,Don't Let Her Stay "Goodreads knygos įvertinimas – 3,93/5, paremtas daugiau nei 281 tūkst. skaitytojų įvertinimų ir daugiau nei 21,5 tūkst. atsiliepimų.
Įdomu tai, kad net ir kritiškesniuose atsiliepimuose dažnai pripažįstama viena – knyga įtraukia. Skaitytojai giria įtampą, siužeto posūkius ir tai, kad sunku ją padėti į šalį.
Kita vertus, nemažai atsiliepimų kritikuoja veikėjų elgesį, ypač Džoanos pasyvumą ir Ričardo sprendimus. Kai kuriems skaitytojams siužeto posūkiai pasirodė puikūs, kitiems – per daug ištempti ar neįtikinami.
Mano įspūdžiai
Knygą įveikiau per vieną vakarą, o tai, manau, daug ką pasako. Buvo sunku ją paleisti iš rankų, norėjosi kuo greičiau sužinoti, kas iš tiesų vyksta. Siužeto vingiai veikė, įtampa laikė, o tas momentas, kai supranti, kad daugiau nei pusę knygos tikėjai ne visai ta istorijos versija, tikrai prikausto.
Tačiau vien įtraukumo man nepakanka aukštesniam įvertinimui. Užvertus paskutinį puslapį neatsirado to jausmo, kai knygos istorija dar kurį laiką sukasi galvoje, norisi ją analizuoti ar apie ją kalbėti. Daugiau liko pats faktas, kad „buvo įdomu skaityti“, nei kažkas, ką norėčiau išsinešti iš knygos.
Be to, skaitydama negalėjau atsikratyti jausmo, kad jau esu kažką panašaus skaičiusi – ypač Freidos McFadden „Tarnaitę“. Panašus pasakojimo principas, panašus žaidimas skaitytojo pasitikėjimu ir ta pati schema, kai ilgą laiką tiki viena istorijos puse, o vėliau viskas apsiverčia.
⭐⭐⭐ Mano įvertinimas: 3/5
Todėl mano 3/5 nėra dėl to, kad knyga buvo nuobodi ar blogai parašyta. Priešingai – kaip vieno vakaro trileris ji suveikė puikiai. Tačiau man pritrūko originalumo, gilesnio turinio ir stipresnio išliekamojo įspūdžio. Perskaičiau greitai, su malonumu, bet nemanau, kad po metų dar ilgai prisiminsiu šią istoriją.
O kaip Jums ši Nicola Sanders knyga? Ar pastebėjote panašumų su Freidos McFadden ,,Tarnaitės" knyga?
Ačiū, kad skaitote
Komentarai
Rašyti komentarą