Pastaraisiais metais škotų autorė Helen Fields tapo viena ryškiausių šiuolaikinių kriminalinių romanų kūrėjų. Lietuvių skaitytojai ją pažįsta iš detektyvų serijos apie Edinburgo policijos tyrėjus Luką Kalanaką ir Avą Terner. „Tobulas nusikaltimas“ – penktoji šio ciklo dalis, todėl nors pagrindinis tyrimas yra visiškai savarankiškas, didžiausią skaitymo malonumą patirs tie, kurie jau pažįsta pagrindinius veikėjus ir jų istoriją iš ankstesnių knygų. Man tai pirma šios autorės skaityta knyga, ją pasiėmiau atsitiktinai, todėl bus įdomu perskaityti ankstesnes šios serijos dalis.
Knygos siužetas prasideda nuo, atrodytų, paprastos savižudybės istorijos. Vyras paskutinę akimirką išgelbėjamas nuo šuolio nuo tilto, tačiau po savaitės randamas negyvas. Netrukus paaiškėja, kad tai ne vienintelis toks atvejis – vis daugiau žmonių, anksčiau kalbėjusių apie savižudybę ar bandžiusių pakelti prieš save ranką, miršta keistomis aplinkybėmis. Kuo giliau policija kapstosi po šias bylas, tuo akivaizdžiau tampa, kad tai ne atsitiktinumai, o kruopščiai suplanuotos žmogžudystės, užmaskuotos kaip savižudybės. Nusikaltėlis pasirenka pačius pažeidžiamiausius žmones ir kiekvieną nusikaltimą suplanuoja taip, kad jis atrodytų visiškai natūralus. Ši idėja suteikia romanui savitumo ir leidžia iki paskutinių puslapių svarstyti, kas iš tiesų slepiasi už šių mirčių.
Pagrindiniai „Tobulo nusikaltimo“ veikėjai nėra labai gausūs, todėl skaitytojui lengva sekti jų istorijas. Kiekvienas jų turi svarbų vaidmenį ne tik tiriant nusikaltimus, bet ir vystant emocinę romano liniją.
Lukas Kalanakas
Lukas Kalanakas – vienas pagrindinių romano veikėjų, Edinburgo policijos detektyvas - inspektorius. Anksčiau jis dirbo Prancūzijoje, todėl į Škotiją atsineša kitokią darbo patirtį ir požiūrį į tyrimus. Jis išsiskiria analitiniu mąstymu, kantrybe ir gebėjimu pastebėti detales, kurių kiti nepastebi.
Tai nėra tipiškas „kietasis“ detektyvas. Lukas jautrus, empatiškas ir moka įsiklausyti į žmones. Tyrimuose jis dažnai vadovaujasi ne vien faktais, bet ir intuicija. Būtent ši savybė padeda suprasti aukų artimuosius ir pažvelgti į nusikaltimus iš platesnės perspektyvos. Kartu jis išgyvena ir asmeninius jausmus, todėl atrodo labai žmogiškas.
Ava Terner
Ava – detektyvė inspektorė, dirbanti kartu su Luku. Ji ryžtinga, profesionali ir labai darbšti. Jei Lukas dažniau pasikliauna intuicija, Ava remiasi logika, faktais ir disciplina. Ji geba greitai priimti sprendimus, nebijo prisiimti atsakomybės ir yra viena stipriausių komandos narių.
Nepaisant tvirto charakterio, autorė leidžia pažinti ir jautresnę Avos pusę. Ji rūpinasi kolegomis, moka parodyti užuojautą aukų artimiesiems ir nėra abejinga kitų žmonių skausmui. Tarp jos ir Luko pamažu mezgasi abipusė simpatija. Romantinė linija nėra dominuojanti, tačiau suteikia veikėjams daugiau gilumo ir leidžia atsikvėpti tarp įtemptų tyrimo epizodų.
Benas Parkeris
Ambicingas ir smalsus žurnalistas, kuris nenuleidžia rankų ieškodamas tiesos. Jis nesitenkina oficialiomis policijos išvadomis ir stengiasi pats išsiaiškinti, kas slypi už keistų mirčių virtinės. Benas geba užmegzti kontaktą su žmonėmis, rinkti informaciją ir pastebėti detales, kurios gali praslysti pro kitų akis. Nors kartais jo atkaklumas balansuoja ties rizikos riba, būtent nepriklausomas požiūris leidžia pažvelgti į bylą kitu kampu. Jis tampa svarbiu policijos sąjungininku ir reikšmingai prisideda prie nusikaltimo išaiškinimo. Beno personažas taip pat parodo, kokį svarbų vaidmenį visuomenėje gali atlikti atsakinga žurnalistika – ne tik informuoti, bet ir padėti atskleisti tiesą.
Konoras
Konoras – vienas jaunesnių tyrėjų komandoje. Jis entuziastingas, stengiasi įrodyti savo profesionalumą ir noriai mokosi iš vyresnių kolegų. Nors dar neturi tiek patirties kaip Lukas ar Ava, jo pastabumas ir noras ieškoti atsakymų ne kartą praverčia tyrime. Jis suteikia komandai energijos ir primena, kad kriminaliniai tyrimai yra bendras darbas, o ne vieno herojaus pasiekimas.
Žudikas
Helen Fields tradiciškai nemažai dėmesio skiria ir nusikaltėlio psichologijai. Neatskleidžiant svarbiausių siužeto detalių, galiu paminėti, kad žudikas nėra impulsyvus smurtautojas. Jis veikia metodiškai, kruopščiai planuoja kiekvieną žingsnį ir puikiai supranta žmonių silpnybes. Jo nusikaltimai paremti manipuliacija, o ne fizine jėga, todėl jis kelia dar didesnę įtampą. Autorė leidžia suprasti jo mąstymą, tačiau nepaverčia jo romantizuotu antiherojumi.
Antraplaniai veikėjai
Romane pasirodo ir keli kiti policijos komandos nariai bei aukų artimieji, tačiau jų nėra daug. Tai vienas knygos privalumų – nereikia įsiminti dešimčių vardų, todėl dėmesys išlieka sutelktas į pagrindinį tyrimą. Kiekvienas antraplanis veikėjas turi aiškią paskirtį, prisideda prie istorijos vystymo ir padeda atskleisti tiek nusikaltimo aplinkybes, tiek pagrindinių herojų charakterius.
Knygos žinutė
„Tobulas nusikaltimas“ nėra vien istorija apie sudėtingą kriminalinį tyrimą. Helen Fields kelia klausimą, kiek gerai iš tikrųjų pažįstame šalia esančius žmones ir kaip lengvai pažeidžiami gali tapti tie, kurie išgyvena emocinę krizę. Autorė parodo, kad vienatvė, neviltis ir psichologiniai sunkumai gali padaryti žmogų itin pažeidžiamą, o tuo gali pasinaudoti tie, kurie geba manipuliuoti kitų silpnybėmis.
Kita svarbi knygos mintis – ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai, kas iš pradžių atrodo akivaizdu, dažnai slepia visai kitokią tiesą. Helen Fields primena, kad skubotos išvados gali būti klaidingos, todėl tiek tyrėjams, tiek skaitytojui svarbu išlaikyti kritinį mąstymą ir nepasitikėti vien pirmuoju įspūdžiu.
Autorė taip pat pabrėžia žmogiško ryšio svarbą. Nors romane netrūksta žiaurumo ir įtampos, jame atsiskleidžia, kokią reikšmę turi pasitikėjimas, draugystė ir gebėjimas atsiremti į kitus sunkiais momentais. Tai ypač matyti stebint Luko Kalanako ir Avos Terner santykius – net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis žmoniškumas išlieka stipriausia atsvara blogiui.
Vis dėlto ši knyga pirmiausia orientuota į įtemptą siužetą ir skaitytojo prikaustymą. Todėl jos žinutė nėra labai gili ar filosofiška – ji natūraliai įsilieja į detektyvinę istoriją ir papildo ją, bet netampa pagrindiniu romano akcentu. Būtent dėl to „Tobulas nusikaltimas“ labiau įsimena kaip gerai parašytas pramoginis detektyvas nei kaip kūrinys, ilgai verčiantis apmąstyti perskaitytas idėjas.
Šiuo metu „Goodreads“ skaitytojai „Tobulą nusikaltimą“ vertina 4,24 balo iš 5, o toks įvertinimas rodo, kad tai viena geriau vertinamų Luko Kalanako serijos dalių. Skaitytojai dažniausiai giria įtemptą siužetą, įdomius pagrindinius veikėjus ir gebėjimą išlaikyti intrigą iki paskutinių puslapių.
Man didžiausias šios knygos privalumas buvo jos siužetas. Ji įtraukė nuo pirmųjų puslapių ir buvo perskaityta vos per kelis vakarus. Patiko, kad autorė neapkrauna skaitytojo gausybe veikėjų, todėl lengva sekti siužetą ir susitelkti į patį tyrimą. Taip pat maloniai nustebino subtiliai įpinti romantiniai elementai, kurie istorijai suteikia daugiau gyvybės ir leidžia geriau pažinti pagrindinius herojus.
Vis dėlto knyga nėra be trūkumų. Nors siužetas įdomus ir dinamiškas, perskaičius neapleidžia jausmas, kad tai labiau geras pramoginis detektyvas nei romanas, kuris ilgam išlieka atmintyje. Didelės išliekamosios vertės jis neturi, o kai kurie siužeto sprendimai atrodo labiau orientuoti į skaitytojo prikaustymą nei į gilesnę psichologinę analizę.
Mano įvertinimas
🌞 3,5/5.
Tai neblogas detektyvas, kuris lengvai skaitosi ir puikiai tinka keliems jaukiems vakarams su knyga. Nors perskaičius jis greičiausiai netaps vienu įsimintiniausių mano skaitytų kriminalinių romanų, Helen Fields rašymo stilius paliko gerą įspūdį. Įdomūs veikėjai, greitas tempas ir lengvai kuriama įtampa paskatino norą susipažinti ir su kitomis autorės knygomis.
Daugiau Helen Fields Luko Kalanako Serijos knygų:
Parašykite, kaip Jums šios autorės knygos? Ar skaitėte daugiau Luko Kalanako serijos detektyvų? Kuris Jums paliko geriausią įspūdį?
Ačiū, kad skaitote
Komentarai
Rašyti komentarą