Karen Swan skaitytojams jau seniai pažįstama kaip autorė, gebanti sujungti romantiką, šeimos paslaptis, egzotiškas vietoves ir stiprias moteris. „Žvaigždės virš Romos“ – viena iš tų knygų, kuriose svarbi ne tik meilės istorija, bet ir tai, kaip praeities sprendimai formuoja dabartį. Romanas nukelia į saulėtąją Romą, tačiau po jos grožiu slypi istorija apie kaltę, pasiaukojimą, melą ir tiesą, kuri anksčiau ar vėliau vis tiek iškyla į paviršių.
Pagrindinė veikėja Frančeska Haket, gyvenanti savo svajonių mieste - Romoje. Iš pirmo žvilgsnio jos gyvenimas atrodo idealus – ji veda ekskursijas turistams, rašo tinklaraštį apie Amžinąjį miestą ir mėgaujasi itališku gyvenimo ritmu. Tačiau Roma jai tapo prieglobsčiu nuo praeities Londone, kurios ji stengiasi neprisiminti.
Netikėtas atsitiktinumas suveda Frančeską su paslaptinga aristokrate - vikonte Elena Damiani. Kai Frančeska grąžina pavogtą rankinę jos savininkei, tarp moterų užsimezga draugystė. Netrukus Elena pasiūlo jaunajai moteriai parašyti jos biografiją.
Taip prasideda antroji istorijos linija.
Skaitytojas nukeliamas į 1974-uosius, kai jaunoji Elena gyvena prabangų gyvenimą tarp turtingųjų ir įtakingųjų. Ji graži, turtinga, žavi, tačiau po blizgančiu fasadu slypi sudėtingi santykiai, nelaimingos meilės ir sprendimai, kurių pasekmės ją lydi visą gyvenimą. Kuo giliau Frančeska neria į Elenos praeitį, tuo labiau supranta, kad Elenos pasakojama istorija nėra visa tiesa. Senoji vikontė kažką nutyli, o rūmų požemiuose rastas deimantinis žiedas tampa dar viena dėlionės detale.
Knygoje pamažu atskleidžiama ir pačios Frančeskos paslaptis. Autorė ilgai palaiko intrigą, leisdama manyti, kad Londone įvyko kažkas itin dramatiško ir negrįžtamai pakeitusio jos gyvenimą. Kodėl ji pabėgo iš gimtojo miesto ir kodėl ji taip slepia savo praeitį?
Frančeska (Česė) yra tipiška Karen Swan herojė – stipri, savarankiška, tačiau viduje nešiojanti daug skausmo. Ji bėga nuo savo klaidų ir stengiasi susikurti naują gyvenimą. Man patiko, kad autorė jos nepaverčia tobula heroje. Frančeska daro klaidų, slepia tiesą ir kartais priima abejotinus sprendimus.
Būtent Elena tampa įdomiausiu romano personažu. Ji iš pradžių atrodo šalta, išdidi aristokratė, tačiau palaipsniui atsiskleidžia kaip moteris, kurios gyvenimą formavo meilė, netektys ir paslaptys. Jos istorija kur kas sudėtingesnė nei atrodo iš pradžių.
Kaip ir daugelyje Karen Swan romanų, antraeiliai veikėjai nėra vien dekoracijos. Draugai, buvę mylimieji, šeimos nariai ir tarnai pamažu papildo bendrą paveikslą ir leidžia suprasti, kad kiekvienas žmogus turi savo tiesą bei savo motyvus.
Dvi romano laiko linijos
Karen Swan pasirenka dvigubos laiko linijos pasakojimą. Skaitytojas nuolat keliauja tarp dabarties Romoje ir Elenos praeities septintajame dešimtmetyje. Istorijoje daug veikėjų, aristokratiškų titulų, šeimos ryšių ir socialinių sluoksnių. Iš pradžių sunku suprasti, kas svarbu, o kas – tik fonas. Todėl knygą pradžioje skaityti man buvo painu ir sunku.
Tačiau toks stilius pasirinktas neatsitiktinai. Autorė sąmoningai leidžia skaitytojui jaustis taip, kaip jaučiasi Frančeska – ji taip pat nežino visos tiesos ir turi po truputį rinkti užuominas. Todėl pirmieji šimtai puslapių labiau primena paslapties narpliojimą nei tradicinį meilės romaną. Kai visos istorijos gijos pradeda jungtis, pasakojimas tampa įtraukiantis. Tuomet knygą sunku padėtį į šalį ir norisi kuo greičiau sužinoti šios painios istorijos pabaigą.
„Žvaigždės virš Romos“ kalba apie tai, kad nė vienas žmogus nėra tobulas. Visi mes slepiame klaidas, gėdą, neišsipildžiusias svajones ar sprendimus, kurių norėtume nepriimti. Tačiau paslaptys turi savybę išlikti gyvos. Kuo ilgiau jos slepiamos, tuo didesnę įtaką daro mūsų gyvenimui. Man rodos, kad ši tema ypač gerai atsiskleidžia per Elenos ir Frančeskos istorijas. Abi moterys gyvena su praeities našta, abi bijo būti pasmerktos, tačiau tik susidūrusios su tiesa gali judėti pirmyn.
Kaip knygą vertina skaitytojai?
Skaitytojų vertinimai iš esmės labai geri. Goodreads platformoje knyga vertinama apie 4,1 balo iš 5 ir sulaukė nemažai įvertinimų. Apžvalgose dažniausiai giriama Romos atmosfera, paslapčių kupinas siužetas, dviejų laiko linijų pasakojimas bei įsimintinas Elenos personažas.
Kita vertus, dalis skaitytojų mini lėtesnę pradžią, kiek ištemptą intrigą ir kai kuriuos siužeto sprendimus, kurie ne visiems pasirodė pakankamai įtikinami.
Man ši knyga paliko dvejopą įspūdį. Knygos pradžia buvo sunki, dvi siužetinės linijos, nemažai veikėjų, su kuriais teko susipažinti, nemažai Romos miesto architektūros aprašymų - visa tai buvo painu. Tačiau maždaug nuo knygos vidurio jau tapo įdomu - kuo visa ši istorija baigsis? Kokias paslaptis vis tik slepia Elena ir kodėl? Būtent Elenos personažas man šioje knygoje paliko didžiausią įspūdį. Ir pačios Romos atmosfera. Autorė puikiai sugebėjo atskleisti šio Amžinojo miesto žavesį.
Kam knygą rekomenduočiau?
Šią knygą pirmiausia rekomenduočiau skaitytojams, kurie mėgsta ne tik romantines istorijas, bet ir šeimos paslaptimis, praeities įvykiais bei charakterių drama paremtus romanus. Jei ieškote greito veiksmo ar detektyvo, ši knyga gali pasirodyti per lėta, tačiau tiems, kurie mėgaujasi pamažu skleidžiama istorija, ji suteiks daug skaitymo malonumo.
Knyga ypač patiks Karen Swan gerbėjams. Autorė ir čia išlaiko savo stipriausias savybes – sukuria gyvą, atmosferišką vietą, į kurią norisi persikelti, ir pasakoja istoriją apie žmones, kurie nėra nei visiškai geri, nei visiškai blogi. Roma šiame romane tampa ne tik fonu, bet ir svarbia istorijos dalimi – skaitant galima pajusti miesto gatvelių, aikščių ir senųjų rūmų dvasią.
Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞☀️☀️
Kaip Jums ši Karen Swan knyga? Ar patiko? Ar skaitėte daugiau šios autorės knygų?
Komentarai
Rašyti komentarą