,,Alyvų mergaitės" – tai jautrus, skaudus ir kartu nepaprastai įtraukiantis istorinis romanas, kuriame susipina kelių moterų likimai Antrojo pasaulinio karo fone. Martha Hall Kelly sukuria pasakojimą, kuris ne tik paliečia emociškai, bet ir priverčia susimąstyti apie žmogiškumo ribas.
,,Alyvų mergaitės" nukelia skaitytoją į Antrojo pasaulinio karo metus ir pasakoja trijų labai skirtingų moterų istorijas, kurios ilgainiui susipina į vieną bendrą pasakojimą apie išgyvenimą, netektis ir teisingumo paieškas.
Viena pagrindinių veikėjų – Kasia, jauna lenkų mergina, gyvenanti netoli Liublino. Karui prasidėjus ji kartu su draugėmis įsitraukia į pogrindinį pasipriešinimo judėjimą. Iš pradžių jų veikla atrodo beveik vaikiškai nekalta – perduodamos žinutės, stebimi vokiečių kariuomenės judėjimai. Tačiau vienas neatsargus žingsnis tampa lemtingas. Kasia su motina suimamos ir išvežamos į Ravensbriuko koncentracijos stovyklą. Ten prasideda pati skaudžiausia ir stipriausia romano dalis.
Stovykloje Kasia susiduria su nuolatiniu badu, pažeminimu, smurtu ir nežinia dėl ateities. Tačiau dar baisesni tampa medicininiai eksperimentai, atliekami jaunoms kalinėms. Merginos tampa tarsi laboratoriniais triušiais gydytojams, kurie prisidengdami mokslu vykdo nežmoniškus bandymus su jaunų merginų kūnais. Kasia priversta kovoti ne tik už savo gyvybę, bet ir už gebėjimą išlikti savimi pasaulyje, kuriame žmogaus gyvybė nebeturi jokios vertės.
Tuo pačiu metu Niujorke gyvenanti Karolina dirba Prancūzijos konsulate. Ji priklauso pasiturinčiai visuomenės daliai, dalyvauja labdaros renginiuose, bendrauja su diplomatais ir politikais. Iš pradžių karas jai atrodo tolimas, tačiau pamažu ji vis labiau įsitraukia į pagalbą karo aukoms Europoje. Karolina renka informaciją apie dingusius žmones, rūpinasi pabėgėliais ir stengiasi padėti tiems, kurių gyvenimus sugriovė karas. Būtent per jos veiklą skaitytojas pamato kitą karo pusę – žmones, kurie, nors ir būdami saugesnėje aplinkoje, vis tiek jaučia atsakomybę veikti.
Trečioji veikėja – vokietė gydytoja Herta. Ji gyvena privilegijuotą gyvenimą ir tiki nacistinės ideologijos idėjomis. Per jos istoriją autorė leidžia pažvelgti į tai, kaip išsilavinę žmonės gali pateisinti žiaurumą, jei aklai paklūsta sistemai. Herta nėra visiška ,,blogietė" – skaitytojas mato jos ambicijas, troškimą būti pripažintai ir vidinius prieštaravimus. Vis dėlto jos pasirinkimai prisideda prie tragedijų, kurias išgyvena kitos moterys.
Karui baigiantis veikėjų likimai pradeda vis glaudžiau sietis. Išlaisvintos kalinės bando susigrąžinti gyvenimą, tačiau fizinės ir emocinės žaizdos niekur nedingsta. Kasia turi išmokti gyventi su prisiminimais, kurie persekioja kiekvieną dieną. Karolina įsitraukia į pagalbą išgyvenusioms moterims ir stengiasi, kad jų istorijos būtų išgirstos. Tuo tarpu prasideda atsakomybės ir teisingumo paieškos – klausimas, kaip nubausti tuos, kurie vykdė nusikaltimus, tampa ne mažiau svarbus nei pats išgyvenimas.
Knygos struktūra
Romanas parašytas trijų pasakotojų principu – kiekvienas skyrius pasakojamas vis kitos veikėjos balsu. Tokia struktūra leidžia skaitytojui iš skirtingų perspektyvų pamatyti karo realybę: nuo koncentracijos stovyklos siaubo iki santykinai saugesnio gyvenimo už Atlanto.
Skyriai nėra ilgi, todėl knyga skaitosi gana greitai, tačiau emocinis knygos svoris išlieka didelis. Persijungimas tarp veikėjų kuria įtampą ir leidžia palaipsniui atskleisti jų likimų susikirtimus.
Pasakojimo stilius
Autorės stilius – paprastas, bet paveikus. Ji nevengia žiaurių detalių, tačiau jų neperkrauna – labiau koncentruojasi į emocinius veikėjų išgyvenimus. Dėl to skaityti nėra lengva, ypač Kasios liniją, tačiau būtent toks rašymo stilius ir įtraukia.
Pagrindinė knygos žinutė
Nors romane netrūksta istorinių faktų ir skaudžių scenų, jo centre vis dėlto yra ne karas, o žmonės. Tai pasakojimas apie draugystę tarp moterų, apie gebėjimą išsaugoti viltį net tada, kai atrodo, kad jos nebeliko, ir apie tai, kaip net didžiausias blogis negali visiškai sunaikinti žmogaus orumo. Būtent todėl „Alyvų mergaitės“ nėra vien knyga apie koncentracijos stovyklas – tai knyga apie nepaprastą žmogaus stiprybę.
Ar knyga paremta tikrais įvykiais?
Romanas „Alyvų mergaitės“ įkvėptas tikrų istorijų. Karolina Feridei ir Herta Oberhoizer - tikros asmenybės, tikras ir Ravensbriuko koncentracijos stovyklos personalas, Hertos tėvai ir Karolinos Feridei tėvai. Knygos autorė pavertė šiuos žmones savo knygos veikėjais, stengėsi būti kiek įmanoma objektyvi ir nenukrypti nuo tikrovės. Kasios ir jos sesers Siuzanos personažai yra autorės išgalvoti, tačiau jie sukurti remiantis kitų realių moterų patirtais išgyvenimais Ravensbriuko koncentracijos stovykloje.
Kam rekomenduočiau?
Šią knygą rekomenduočiau istorinių romanų mėgėjams, tiems, kuriuos domina Antrojo pasaulinio karo temos ir skaitytojams, ieškantiems emociškai stiprių, prasmingų istorijų. Tai nėra lengva knyga, bet ji tikrai verta kiekvieno puslapio.
Man ši knyga labai patiko – ją skaityti nebuvo lengva, tačiau ji įtraukė ir paliko labai stiprų įspūdį.
Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞🌞🌞
Kaip Jums ši knyga? Galbūt skaitėte kitas šios autorės knygas? Parašykite komentaruose.
Komentarai
Rašyti komentarą