Tobuli namai. Pavojingos paslaptys. Tarnaitė, kuri žino per daug - Freida McFadden knygos ,,Tarnaitė" apžvalga

 Jei mėgsti psichologinius trilerius, kurie „susivalgo“ vienu prisėdimu – Tarnaitė (angl. The Housemaid) yra būtent tokia knyga. Tai greito tempo, įtampos kupinas pasakojimas apie paslaptis, manipuliaciją ir pavojingą iliuziją, kad tobuli namai slepia laimingą gyvenimą.

Siužetas be ,,spoilerių"

Pagrindinė veikėja Milė – moteris su sudėtinga praeitimi, ieškanti naujos pradžios. Ji ką tik išėjusi iš kalėjimo (atlikusi 10 metų bausmę už netyčinį nužudymą), desperatiškai ieško darbo, kad nepažeistų lygtinio paleidimo sąlygų. Mergina įsidarbina turtingos Vinčesterių šeimos tarnaite – ir iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip svajonių galimybė. Tačiau labai greitai paaiškėja, kad šie namai – ne tokie jau tobuli. Milę pradeda stebinti keista, nenuspėjama šeimininkė, pernelyg idealus vyras. Kuo toliau tuo atmosfera ima darytis intensyvesnė, Milė suvokia, kad šiuose namuose tikrai kažkas yra ne taip. 

Pagrindiniai knygos veikėjai:

Milė (Vilhelmina) Kelovėj – jauna moteris, bandanti pradėti gyvenimą iš naujo po dešimties metų kalėjime. Nors iš pradžių ji atrodo pažeidžiama, istorijos pabaigoje ji parodo savo stiprybę ir sugebėjimą išgyventi.

Nina Vinačester – turtinga namų šeimininkė, kuri iš pradžių vaizduojama kaip emociškai nestabili piktadarė, tačiau vėliau šis veikėjos paveikslas keičiasi kardinaliai.

Endriu Vinačesteris – Ninos vyras, sėkmingas verslininkas. Išoriškai jis atrodo idealus sutuoktinis: jaunas, gražus, turtingas, tikras svajonių vyras, kurio Ninai pavydi visos draugės. Tačiau ar jis iš tiesų yra toks tobulas vyras, kokį bando vaizduoti?

Sisė (Sesilija) Vinačester – Ninos ir Endriu dukra, vaizduojama kaip išlepintas ir keistas vaikas. Milė bando su mergaite susidraugauti, tačiau jai sunkiai sekasi ir mergaitė jos nenori prisileisti.

Kuo ši knyga „užkabina“?

Autorė meistriškai kuria diskomfortą – niekada iki galo nežinai, kas čia auka, o kas – smurtautojas. Knygos pradžioje, skaitant, susidaro vienokia nuomonė apie veikėjus, vėliau, ta nuomonė keičiasi kardinaliai.  Didžioji dalis veiksmo vyksta vienuose namuose, kurie tampa beveik atskiru veikėju – klaustrofobišku, slėpiningu, grėsmingu. Knyga įtraukia, skaitosi labai lengvai, sunku padėti į šalį, nes norisi žinoti - kas įvyks toliau ir kuo visa ši istorija baigsis. 

Toliau apie siužetą (jei knygos dar neskaitėte, šią dalį siūlyčiau praleisti)

Nors iš pradžių „Tarnaitė“ gali pasirodyti kaip paprastas trileris ar pelenės istorija, autorė Freida McFadden po paviršutinišku siužetu slepia sunkias ir sudėtingas socialines bei psichologines problemas. Pagrindinė knygos keliama problema - smurtas šeimoje ir kontrolė: autorė vaizduoja ne tik fizinį smurtą, bet ir ekstremalią kontrolę, psichologinį smurtą, kai vyras verčia žmoną žalotis ar uždaro ją palėpėje kaip bausmę. Čia po pavyzdinės šeimos užsklanda slepiasi labai skaudūs Ninos išgyvenimai. Galvojusi, kad gyvenimas ją apdovanojo turtingu vyru ir gražiais namais, ji suvokia, kad pateko į ,,Auksinį narvelį", iš kurio ji negalės ištrūkti. Ninos vyras Endriu manipuliuoja Nina, įtikindamas aplinkinius ir net ją pačią, kad ji yra psichiškai nesveika, linkusi į savižudybę ir pavojinga savo pačios vaikui. Moteris patenka į vyro sukurtus spąstus, iš kurių nebegali ištrūkti. Kol vieną dieną ji randa būdą, kaip jai pabėgti, pasikviečia į savo namus Milę, jauną ir labai gražią merginą, kuri turės užimti jos vietą.

Knygos ir filmo palyginimas

Šį kartą pirmiausia teko pažiūrėti filmą ,,Tarnaitė" ir tik pažiūrėjusi filmą susiradau knygą tuo pačiu pavadinimu. Buvo labai įdomu palyginti. 

 Filmas „Tarnaitė“ (angl. The Housemaid) iš karto patraukia dėmesį dėl meistriškai parinktos aktorių komandos. Milę vaidina Sydney Sweeney, o Ninos vaidmuo teko Amandai Seyfried. A. Seyfried puikiai pavyksta perteikti Ninos paveikslą – moterį, kuri filmo pradžioje atrodo turinti rimtų psichinių problemų. Ninos vyrą Endriu vaidina charizmatiškasis Brandon Sklenar, kuris neseniai pasirodė ir kitoje žymioje ekranizacijoje – pagal Colleen Hoover romaną sukurtame filme „Mes dedame tašką“ (angl. It Ends With Us).

Nors pagrindinė linija išlieka ta pati, knygos ir filmo siužetiniai akcentai skiriasi. Mano nuomone, filme labiau pabrėžiamas fizinis smurtas, tuo tarpu knygoje kur kas giliau atskleidžiamas psichologinis smurtas, Ninos vidinė trauma ir Milės patirtys. Akivaizdu, kad kūrėjai pasirinko vizualiai paveikesnį kelią, todėl ekrane matome daugiau brutalių scenų.

Filmo pabaigoje žiūrovai išvysta gana žiaurių ir kruvinų vaizdų, kurių knygos puslapiuose nebuvo. Pavyzdžiui, filme atsiranda scena su replėmis (kai Milė liepia Endriu išsirauti priekinį dantį) bei itin smurtinis susidūrimas palėpėje, matyt, siekiant palikti žiūrovui kuo stipresnį šoko įspūdį.

Nepaisant šių skirtumų, filmas išlaiko pagrindinę knygos esmę – moterų susivienijimą prieš smurtautoją ir naująjį Milės „pašaukimą“ gelbėti kitas moteris nuo smurto.

Visgi man knyga paliko geresnį įspūdį nei filmas. Joje kur kas geriau išplėtotos abiejų veikėjų emocinės būsenos, jų jausmai ir vidiniai išgyvenimai. Filme šį gylį kiek užgožia susitelkimas į smurto ar aistros scenas.

Mamos kultas, griežta kontrolė ir ,,privilegijų sistema"

Filme labai epizodiškai pasirodo Endriu mama Evelina Vinačester. Tačiau jos vaidmuo čia didžiulis. Paaiškėja, kad Endriu nėra tiesiog „pamišęs“ – jis yra sistemingas kankintojas, kuris naudoja tas pačias izoliacijos ir fizinių bausmių priemones (pavyzdžiui, užrakinimą palėpėje), kurias, tikėtina, patyrė pats arba matė taikant savo šeimoje. Panašu, kad Endriu tokio elgesio yra išmokęs iš savo motinos ir vaikystėje taip pat patyręs bausmes, kurias jis naudoja ,,kaip auklėjimo priemones" Ninai. Endriu pasaulyje niekas nėra suteikiama nemokamai – net saugumas ar maistas yra „privilegija“, kurią reikia užsitarnauti besąlygišku paklusnumu. Tokias taisykles jis greičiausiai perėmė iš savo šeimos (greičiausiai mamos ,,auklėjimo" metodų).

„Tarnaitė“ nėra tik dar vienas įtraukiantis trileris – tai negailestingas priminimas, kaip lengvai mes pasiduodame išoriniam spindesiui ir stereotipams. Vinačesterių šeima, su savo prabangiu namu Long Tailande ir „tobulu“ vyru Endriu priešakyje, įkūnija tai, kuo visuomenė linkusi žavėtis. Tačiau po šiuo steriliu fasadu slepiasi protu nesuvokiamas sadizmas ir sistemingas smurtas, paverčiantis namus ne užuovėja, o kankinimų kamera.

Ši istorija priverčia susimąstyti: kiek dar tokių „pavyzdinių“ šeimų už aklinai uždarų durų išgyvena pragarą, kol mes teisiame juos pagal jų socialinį statusą ar mandagias šypsenas? Galiausiai Milės, buvusios kalinės, kurios „viršelis“ visiems kėlė tik nepasitikėjimą, ir Ninos, visuomenės akyse tapusios „pamišėle“, susivienijimas tampa stipriu pareiškimu. Tikrasis žmogaus veidas dažniausiai neturi nieko bendro su tuo, kokį jį mato aplinkiniai.

Knygą rekomenduočiau visiems detektyvų ir trilerių mylėtojams. 

Negalėsite šios knygos padėti į šalį, kol nepabaigsite visos istorijos. 

Mano įvertinimas: 🌞🌞🌞☀️☀️

Remiantis „Goodreads“ platformos duomenimis, Freida McFadden  knyga „Tarnaitė“ (angl. The Housemaid) yra vertinama neblogai:

Bendras įvertinimas: Knyga turi 4,27 žvaigždutės vidurkį iš 5.

Parašykite, kaip Jums ši knyga. Patiko? Galbūt matėte filmą? Kokį įspūdį Jums paliko filmas? Ar skaitėte kitas Tarnaitės serijos knygos dalis?